Kaip rengtis per vestuves 2012 m.?


ŠIUOLAIKINĖS VESTUVĖS: NETRADICINĖ ŠVENTĖ SU TRUPUČIU TRADICIJŲ

Fotografai A-photo.lt
Tradicijos, vyraujančios vestuvėse, keičiasi priklausomai nuo laikotarpio, aplinkos formuojamo žmogaus požiūrio ir šeimoje skiepytų vertybių. Didžiulę įtaką sprendimams organizuojant šventę turi technologijos bei galimybė jomis naudotis. Lietuvoje organizuojamų vestuvių šventėse pastebima tendencija – senųjų, istorinių tradicijų perpynimas su naujomis, iš filmų nusižiūrėtomis ar užsienyje matytomis, vestuvių šventimo ypatybėmis. Nenuostabu, juk šiais laikais gali ne tik televizoriaus, kompiuterio ir interneto pagalba pasižiūrėti, kas kaip tuokiasi plačiame pasaulyje, bet ir visai nesunkiai nuvykti į svečią šalį.
Smalsumo vedama ėmiausi nagrinėti, kokių tradicijų laikytis savo vestuvių scenarijuje planuoja jaunavedžiai, švęsiantys meilės šventę jau šiemet.

Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, – jaunieji nenori staigmenų

Nusprendę tuoktis, nebeprašo pagalbos piršlių arba liudininkų, bet išsirenka iš daugybės siūlomų ir rekomenduojamų vestuvių organizatorių, vedėjų sau tinkamą ir su juo derina kiekvieną smulkmeną. Šiuolaikiniai vestuvių vedėjai yra labai charizmatiški, besidomintys naujovėmis, tad niekada nepateiks staigmenų, kurios galėtų nepatikti jaunavedžiams ar svečiams. Dar viena geroji vestuvių vedėjo savybė – jis visada žinos, ką ir kam pasakyti, kaip pajuokauti, kokios muzikos paprašyti DJ – viskas bus vietoje ir laiku.

Duona ir druska

Šiuo metu vyrauja tendencija organizuoti netradicines vestuves su truputėliu tradicijų, iš kurių vis dar gyva ta, kai tėveliai pasitinka jaunuosius su duona, druska ir vandeniu sakydami: „Laužkite riekelę duonos, nes duona – turtas, užsiberkite ant jos druskos, nes druska – jūsų bendro gyvenimo skonis, užgerkite vandeniu, nes vanduo – gyvybė.“ Prieš dešimt penkiolika metų vanduo buvo pakeistas vynu arba degtine, tačiau dabar jau grįžta tikroji tradicija – užgeriama vandeniu. Šiuolaikinis jaunimas dar „patobulino“ procesą – pridėjo medų, simbolizuojantį saldžią meilę, turtingą, vaisingą gyvenimą.
Ši „duonos, druskos ir vandens“ tradicija dabar turi alternatyvą – spalvotų smėlio smilčių pylimą į stiklinį indą. Smėlio ceremonija – paprotys, atkeliavęs iš Havajų. Per ceremoniją pasitinkami jaunieji į gražų stiklinį indą beria dviejų spalvų smėlį, simbolizuojantį dviejų gyvenimų susiliejimą į vieną visumą. Galimos ceremonijos variacijos, kai prie šio proceso prisijungia ir tėvai. Smėlis turi būti beriamas neskubant, paeiliui pasikeičiant. Per ceremoniją skaitomi žodžiai pvz.: „Mielieji jaunavedžiai, šios smėlio smiltelės amžiams susimaišė ir nebegalės būti atskirtos viena nuo kitos – tegu taip amžiams susijungia ir jūsų abiejų gyvenimai. Tegu jūsų bendras laimingas kelias kartu tęsiasi ilgiau, nei kad užtruktų kiekvieną smiltelę vėl sugrąžinti į jos indą.“

Tėvelių palaiminimas

Kitas svarbus dalykas, kurio jaunieji neišbraukia iš savo vestuvių scenarijaus, yra tėvelių palaiminimas išlydint iš namų. Tik skirtumas tarp to, kaip buvo anksčiau ir to, kaip yra dabar, tas, kad anksčiau tėveliai palaimindavo ir išlydėdavo iš namų būsimuosius jaunavedžius kartu (kadangi jaunikis atvažiuodavo pasiimti savo būsimos žmonos į tėvelių namus ir tuomet kartu važiuodavo į bažnyčią), o dabar – kiekvieną atskirai. Taip yra todėl, kad įsivyravo nauja mada jauniesiems susitikti tik bažnyčioje arba santuokų rūmuose. Tik tada jaunikis pirmą kartą pamato išrinktosios vestuvinius apdarus. Iš Vakarų pasiskolinta tradicija – jaunąją iki altoriaus, kur laukia sužadėtinis, atveda tėtis.

Nuotakos puokštė

Nuotakos puokštės metimas – dar vienas iš anksčiau likęs vestuvių paprotys. Beveik visos būsimosios žmonos planuoja įtraukti šią atrakciją į savo vestuvių scenarijų, tik skiriasi laikas ir vieta, kada jos tą norėtų padaryti. Vienos tradiciškai planuoja mesti (arba atiduoti užrištomis akimis) puokštę po vidurnakčio, kitos – tuoj po ceremonijos bažnyčioje arba santuokų rūmuose. Naujovė yra tokia, kad dauguma merginų planuoja turėti dvi puokštes: vieną – metimui, kitą – sau, kad galėtų fotografuotis, nešiotis visą vestuvių šventę ir paskui pasilikti atminimui namuose.
Keliaraištis šiuolaikinėse vestuvėse metamas itin retai, nes dabar tai laikoma negražiu vestuvių akcentu – blogo tono ženklu. Dažniau šioje situacijoje panaudojamas kaklaraištis, kaklaskarė ar net iš anksto nupirkta ir gražiai papuošta kepurė.

Pirmasis šokis

Taip pat jaunieji pasilieka pirmojo šokio bei šeimos židinio perdavimo akcentus šventėje. Tik šokiai dabar būna dažniau ne ramūs, užliūliuojantys, kaip anksčiau, o energingi, įspūdingi, stebinantys svečius. Tuo tarpu šeimos židinio naujosios interpretacijos – fakelai, šviečiantys balionai, įvairių formų žvakidės. Ši tradicija yra svarbi ne tik jaunavedžiams, bet ir patiems tėveliams, nuoširdžiai tikintiems, kad jų rankomis uždegta naujajai šeimai perduota šeimos židinio ugnis degs amžinai.

Kokias tradicijas jūs pasilikote savo šventėje?

Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
1
Komentarai
2014-06-28 19:18
Beata
na man visos senos tradicijos su spynom lelem ir t.t. tai fe
bet va seimos zidinys duona ir druska - kodel ne? man tinka ir mano vyrui