Kaip Šarūnas Aistei per šventes piršosi


PAŠĖLUSIOS SIMONOS IR VILIAUS VEDYBOS

Nuotrauka iš jaunųjų archyvo
Tamsų lapkritį kalbamės su optimizmu spinduliuojančiais Simona ir Vilium. Jie save apibūdina kaip linksmą, pašėlusią ir be galo romantišką jaunavedžių porelę. Ir sako, kad jiems labai malonu, jog gali savo patyrimu bei puikia nuotaika pasidalyti ir su kitais. Ši pora iš tikrųjų prašviesina apniūkusią dieną, ir labai tikimės, kad jums persiduos jų puiki nuotaika, o patirtis ir patarimai bus naudingi. 

Kada ir kaip susipažinote? Kaip įvyko piršlybos?

Pirmą kartą vienas kitą išvydome dar vidurinės mokyklos laikais, po diskotekos. Pirmoji pažintis apsipina berniukų muštynėmis, kur dalyvavo ir vyras Vilius – nekantrus penkiolikmetis negalėjo leisti, kad jo būsimą išrinktąją (14 m.) kalbintų kiti vaikinai. Šia pirmą ir paskutinę kovą pavyko laimėti būtent jam. Štai nuo čia ir prasideda mūsų kelionė vestuvių link: paaugliški susikabinimai už rankų, drovumas, juokas, sutapimai – mes esame gimę tą pačią dieną (per šv. Kalėdas) mus užaugino ir kartu brandino.
Pasipiršimas įvyko šaltojoje Skandinavijoje, kai vyras pasikvietė mane savaitei susipažinti su kraštu ir kultūra. Atrodo nieko ypatingo nežadantis apsilankymas virto romantišku vakaru šaltą žiemą su ant didžiulės kalvos priklaupusiu ant kelio vyru ir auksiniu žiedeliu. 

Apie kokias vestuves svajojote? Ką labiausiai akcentavote? Ko tikrai nenorėjote?

Visada žinojome, ko norime. Esame linkę į naujoves ir patyrimus. Šventė sau – svarbiausias mūsų vestuvių akcentas, todėl viską darėme tik pagal save ir savo norus. Mums svarbiausia buvo mūsų santuoka prieš Dievą, bažnyčioje ir niekur kitur. Taip pat svarbu buvo fotografė – ją rinkomės atsakingai, nes mūsų jaunatvišką veržlumą perteikti gali ne visi. Žinoma, savo džiaugsmu norėjome pasidalyti ir su kitais mums svarbiais žmonėmis, todėl šis klausimas mums taip pat buvo aktualus, tačiau tiksliai žinojome, kad norime ne lietuviško išgertuvių „baliaus“, o subtilios ir elegantiškos popietės mums artimų žmonių apsuptyje, kur svarbiausia yra palaikymas, tikros emocijos, jausmai ir nuoširdumas. 

Kada pradėjote planuoti vestuves? Kur ieškojote informacijos? Kokios jos trūko labiausiai?

Likus metams iki vestuvių pradėjome nuosekliai planuoti. Šiais laikais informacijos netrūksta, tik reikia jos ieškoti ir mokėti atsirinkti. Be to, svarbiausia norai, savo pačių individualūs planai, idėjos. 

Kur ieškojote paslaugų tiekėjų? Kaip juos rinkotės? Kas jums buvo svarbiausia?

Daugiausia tiekėjų buvo surasti plačiojoje interneto erdvėje. Ten puikiai galima rasti rekomendacijas, atsiliepimus. Rinkomės pagal tai, kiek mums patinka tiekėjų darbai, paslaugos, ir tai, ar jie sugebės įgyvendinti mūsų norus ir idėjas. Žinoma, kad kitų atsiliepimai taip pat buvo labai svarbu. 

Kodėl viską nusprendėte daryti patys? Kaip sekėsi? Koks darbas buvo maloniausias? O kas buvo bjauriausia?

Viską darėme patys, be jokių planuotojų todėl, kad tik mes patys tiksliai žinome, ko norime. Bet turbūt svarbiausia tai, kad žmona Simona puikiai geba tokius dalykus kaip planuoti, bendrauti ir reikšti mintis. Turbūt viskas, kas telpa į žodį VESTUVĖS, ir buvo maloniausias darbas! Sekėsi gerai, viskas vyko sklandžiai, nes laiku pradėjome darbus. Turbūt sunkiausia buvo nekonkretūs atsakymai iš tiekėjų, kai kurie pakankamai vangiai ir neužtikrintai atsakinėjo į klausimus. 

Papasakokite, kaip vyko nuotakos ir jaunikio pasiruošimas šventės dieną?

Turbūt labiausiai prisimename bemiegę naktį. Užmigti buvo neįmanoma, nes mintys ir jaudulys darė savo. Toliau pasiruošimas prabėgo greitai ir lengvai: šukuosenos, makiažai, apsirengimas. Visa tai įamžino fotografė ir filmuotojas. Mums tai buvo malonu, tačiau turime pripažinti, kad visą laiką jaudinomės. 

Trumpai papasakokite apie šventės vakarą: kas ten vyko? Kas už ką buvo atsakingas?

Šventinė popietė, kuri tęsėsi iki nakties, buvo be galo romantiška, raudonų rožių ir žvakių apsuptyje. Skambant saksofono garsams, buvo tariami nuoširdūs sveikinimai ir linkėjimai. Už juoką, šokius ir linksmas užduotis buvo atsakingi mūsų liudininkai. Taip pat ir patys jaunieji prisidėjome prie šventės nuotaikos – nuotaka Simona visus nustebino savo nuostabiu balsu. Ji skyrė dainą sutuoktiniui. Vyras neatsilikdamas nuo žmonos taip pat turėjo siurprizą. Pažymėjome jaunavedžių torto pjovimą, pirmąjį šokį, kuris buvo ne įprastas valsas, o jausminga ir romantiška bačata. Visa tai truko apie šešias valandas, o tada palikome svečius švęsti be mūsų. Žinoma, jaunųjų išlydėjimas neįmanomas be triukšmo, juoko ir norų leidimo į dangų. 

Ką sugalvojote svečiams, laukusiems jūsų grįžtančių iš fotosesijos? Papasakokite, ką jie veikė?

Kadangi mūsų vestuvės buvo kiek kitokios, svečiams mūsų laukti nereikėjo. Po santuokos bažnyčioje kartu su visais svečiais vykome į šventės vietą, buvome su visais kartu! Mūsų fotosesija vyko po šventės, tiksliau, svečius palikome švęsti, o patys išlėkėme į viešbutį, kuriame ir vyko fotosesija. O ji buvo įsimintiniausia! Lietus pro atvirą mašinos stogą nesugadino šypsenų ir fotosesijos baseinuose. 

Jūsų top 3 patarimai būsimiems jaunavedžiams.

1. Būti savimi, turėti tvirtus norus.
2. Vestuvių dieną svarbiausia – gera nuotaika ir pasitikėjimas savimi.
3. Viskas, ką pasirinksite ir nuspręsite, yra teisinga, nors tai patikti gali ne visiems.
Video filmas
 
Dar daugiau tikrų vestuvių įspūdžių rasite rubrikoje TIKROS VESTUVĖS
Vestuvių planais, idėjomis ir patarimais dalijasi ApieVestuves.lt FORUMO MERGINOS, UŽSUK!
 Nori savo istoriją papasakoti ir Tu? Rašyk redakcija@apievestuves.lt
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
3
Komentarai
2014-11-14 15:32
Grupele
nu faini jus. gera title foto vau wau wau vau :) respects
2014-11-13 23:31
Godute
o kaip smagu matyti - labai grazus rezultatas ir foto tiesiog super
kas jus fotografavo?
2014-11-13 23:26
Veta
oho kokie faini