Palinkėjimai jaunavedžiams – kortelės su asmenukėmis


CHARIZMATIŠKOS NATALIJOS IR ANDRIAUS VESTUVĖS

Vestuvių planavimas gali suteikti be galo daug džiaugsmo, kaip ir pasiruošimas Kalėdoms. Jaunieji Natalija ir Andrius savo vestuves norėjo „pasigaminti“ patys, tad kartu viską planavo ir rūpinosi, kad jų šventei nieko netrūktų. Charizmatiškoji pora papasakojo apie visus savo vestuvių planavimo džiaugsmus ir rūpestėlius.

Kada ir kaip jūs susipažinote? Kaip įvyko piršlybos? 

Susipažinome internetu, o piršlybos įvyko gana netikėtai, po septynių mėnesių draugystės. Dieviname keliones, tad nieko keisto, jog Andrius pasipiršo, kai buvome išvykę į kelionę po Portugaliją – Šv. Vincento iškyšulyje (Cabo de São Vicente), kuris anksčiau buvo vadinamas „Pasaulio pakraščiu“. 

Apie kokias vestuves svajojote? Kur dėjote pagrindinius akcentus? Ko galbūt vengėte? 

Niekada neturėjau jokių svajonių ar vizijų apie tai, kaip turėtų atrodyti mano vestuvės. Bet puikiai žinojau, ko nenoriu nei aš, nei Andrius – jokių limuzinų, raudonų kaspinų ar kitokių prašmatnių „barbiškų“ reikalų. Planuodami vestuves viską darėme taip, kaip įsivaizdavome savo likusį gyvenimą kartu: daug meilės, jausmų, šilumos. Svarbu buvo išlikti arti gamtos, natūralumo, pažvelgti į viską kūrybiškai, nebijoti drąsių, originalių sprendimų, trupučio magijos. Svarbiausia buvo jausti malonumą tame, ką darome, o pagrindiniai akcentai – mūsų jausmai ir mes. Visa kita tik smulkmenos ir detalės, neleiskite joms užgožti visumos. Žinoma, artėjant Tai dienai buvo tikrai daug streso, bet dabar, pažvelgusi atgal, galiu pasakyti, kad buvo verta. 

Kada pradėjote planuoti vestuves? Kur ieškojote informacijos? Kokios jos trūko labiausiai? 

Pradėjome planuoti likus 7-6 mėnesiams iki vestuvių. Nemažai informacijos bei patarimų sulaukiau iš draugų ir pažįstamų, kurie susiję su vestuvių industrija arba tiesiog jau yra Tai praėję. Patarimų sulaukti yra gerai, bet tik Jūs žinote, ko norite. Turite daryti savo vestuves tokias, kokių norite Jūs (o ne jūsų draugai, pažįstami, tėveliai ar giminaičiai). Taigi geriausias mano patarėjas tapo „Google“ ir mano vyras. 
Beje patariu visiems: vestuvių nuotraukų laukimas neprailgs, jeigu paprašysite svečių sukelti visas telefonais fotografuotas akimirkas į specialią nemokamą aplikaciją. Mes tam naudojome „WedPics“ (taip visi galės peržiūrėti nuotraukas ir tai daug asmeniškiau nei „Facebook“). Puslapyje „Pinterest“ galima susirasti begalę idėjų įkvėpimui. Idėjas bei mintis į „lentynėles“ padėjo susidėlioti ir nemažai praktiškų bei naudingų patarimų davė vestuvių planavimo seminaras (lankiausi Viktorijos Prokofjevos seminare). Tai naudinga, nes jame daug dėmesio buvo skirta praktinei vestuvių planavimo pusei, tokiems dalykams kaip biudžetas, kaip sutaupyti, kur įsigyti, kaip suspėti, į ką sutelkti didžiausią dėmesį, kam verta skirti savo laiką, kam ne, ir kt.). Buvome nuvykę ir į kelias vestuvių parodas, deja, sau ten nieko naudingo neradome, tik stresą ir paniką pasigavome iš kitų (šypsosi). 
Buvo nemažai informacijos, kurios mums trūko. Visiems viskas atrodo taip natūralu ir paprasta, bet žmonės, kurie jau yra susituokę ar dažnai susiduria su vestuvėmis, nesuvokia, jog mes neturime jokio supratimo nei apie jaunavedžių kursus, nei apie Lietuvoje esančias bažnyčias, nei apie reikalingus dokumentus, nei apie kitokius formalumus (o jų yra tikrai nemažai). Mes net nežinome, kokia yra „standartinė“ vestuvių ceremonijos eiga. Taigi man trūko knygos „Wedding in Lithuania for Dummies“. Yra daug informacijos apie vestuvių temas, kas madinga, įvairias atrakcijas bei pramogas, detales, ką kur nusipirkti, bet trūksta bazinės vestuvių planavimo informacijos „žaliems“. 

Kur ieškojote paslaugų tiekėjų? Kaip juos atsirinkote? Kas jums buvo svarbiausia? 

Per pažįstamus bei internete. Būtina surinktą informaciją patikrinti: susitikite, susipažinkite, turite pajusti, ar tas žmogus / įmonė Jums tinka. Žmonės, kurie prisideda prie jūsų vestuvių yra jūsų komanda, taigi tikrai nenorėsite, kad vieną svarbiausių jūsų gyvenimo dienų jūsų komandą sudarytų neprofesionalūs žmonės. Padeda blogai bei forumai, kur galima rasti komentarų apie viską ir apie visus. Buvo svarbiausia, kad ši komanda mus suprastų ir norėtų su mumis dirbti. Labai svarbu, kad žmogus spinduliuotų pozityvumu, suprastų ir GIRDĖTŲ jūsų poreikius. Jei teko rinktis tarp „degančių akių“ ir patirties ar rekomendacijų, mes rinkomės „degančias akis“. Kai reikėjo spaudos, dizaino ar kitokių panašių paslaugų, kreipėmės į įmones, kurių paslaugomis teko anksčiau naudotis darbe, ir jie su malonumu pagelbėjo, be to, nemažai ir sutaupėme. 

Kodėl viską nusprendėte daryti patys? Kaip tai sekėsi? Koks darbas buvo jums maloniausias, o koks priešingai – nemalonus? 

Darbe esu organizavusi ne vieną renginį, todėl žinojau, kad niekas taip gerai mūsų nesupras kaip mes patys. Norėjau, kad viskas būtų taip, kaip norime mes, buvau sugalvojusi nemažai asmeninių detalių bei smulkmenų, be to juk organizavimas ir planavimas didelė dalis malonumo. Vestuvių diena ateina ir praeina, bet kai pats organizuoji savo šventę, gali prailginti tą malonumą. Tai kaip Kalėdos: juk laukimas ir pasiruošimas – smagiausi dalykai. Žinoma, viskas piklauso nuo žmonių charakterio, aš gal ir truputį linkusi į „mazochizmą“ (šypsosi). 
Be to juk nebuvome visiškai vieni. Žinojau, kad vestuvių dieną norėsiu vestuvių koordinatorės paslaugų, kad galėčiau atsipalaiduoti ir mėgautis ta diena. Mūsiškė buvo tikrai šauni – ji stebėjo visą pasiruošimo procesą, negailėjo patarimų, palaikė, kai norėdavosi nuleisti rankas. Svarbiausia, nebijokite klausinėti, prašyti nuolaidų, pagalbos, patarimų. „Įdarbinkite“ pažįstamus, draugus, kolegas, giminaičius (tiek savo, tiek vyro šeimą). Jums padėti jiems bus didžiulis malonumas, be to juk jiems smalsu, kaip viskas vyks. Man sunkiausia buvo tai, kad vyrai viską palieka paskutinei dienai, tad turite nusiteikti, kad vis tiek dirbsite už du, bent jau pirmuosius 5 mėnesius. Bet nusiteikite teigiamai ir nespauskite savo antrosios pusės, geriau prašykite aplinkinių pagalbos. O maloniausia dalis – nusipirkau albumą / knygą, į kurią klijuodavau bei rašydavau viską, ką rasdavau, ko norėdavau (aš ją vadinau „Vestuvių maniakės užrašais“ (juokiasi). Man tai buvo smagiausia dalis, o koks malonumas dabar ją vartyti... 

Kodėl nusprendėte samdyti vestuvių koordinatorę? Kokius darbus jai perdavėte?

Kaip ir minėjau, norėjau kuo didesnės ramybės vestuvių dieną. Be to visą vestuvių planavimo laikotarpį šalia buvo žmogus, į kurį nebuvo nemalonu ar nepatogu kreiptis patarimo ar pagalbos. Vestuvių dieną ji kuravo visą šventės eigą, padėjo svečiams (kurių buvo tikrai nemažai –80) bei jos dalyviams ir, žinoma, mums gaudytis aplinkoje ir laike. Ji atsiskaitė su visais vestuvių atlikėjais, sprendė technines problemas (net nežinau, ar tokių buvo). Žinoma, buvo kelios vestuvių akimirkos, kurios nepraėjo taip sklandžiai, kaip norėtųsi, bet iš esmės esu patenkinta. Juk be mūsų niekas nežinojo, kaip viskas turėjo būti (šypsosi). 

Papasakokite, kaip vyko nuotakos ir jaunikio pasiruošimas šventės dieną? 

Aš nakvojau pas mamą, vyras liko mūsų bute. Matyt, buvau tokia pavargusi, kad pramiegojau visus žadintuvus ir mane pažadino fotografo skambutis. Paprašiau, kad nebūtų jokių jaunosios išlydėjimų „su fanfaromis“. Žinoma, vis tiek atvyko artimiausi žmonės, bet likus pusvalandžiui, kai buvau jau pasiruošusi, padažyta, apsirengusi. Siūlau tą rytą praleisti su sau maloniais žmonėmis, kurie nuteiktų optimistiškai, ruoštųsi kartu. Pradėti pasiruošimą reikėtų kiek įmanoma anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Viskas vyko gana ramiai, tiek makiažą, tiek šukuoseną man darė namuose, suknelę turėjau jau gerą savaitę iki vestuvių dienos. Ruošiausi su brolio žmona, iš vakaro atsišaldėme nealkoholinio putojančio vyno, pasiruošiau mėgiamą muziką, peržvelgiau planą, visus reikalingus daiktus. Pasiruošimo eiga buvo filmuojama bei fotografuojama. Kadangi tiek operatorių, tiek fotografą mačiau ne pirmą kartą, buvo tikrai smagu ir ramu. Taip pat jie puikiai mane prablaškė, nuolatos juokavo ir nuteikė labai teigiamai. 

Trumpai papasakokite apie šventės vakarą – kas ten vyko? Kas už ką buvo atsakingas? 

Planuodama vestuves su savimi visada turėjau šventinės dienos planelį, kuriame rašiau ne tik šventės eigą, bet ir už ją atsakingus asmenis. Taigi visi žinojo, kas ką turi daryti, kur ką padėti. Pagrindiniai asmenys – vakaro vedėjas Eimutis Kvoščiauskas (buvo atsakingas už sklandžią vakaro eigą), vestuvių koordinatorė Edita Skruibienė, Algirdas Furmanavičius, atlikėjai, na ir, žinoma, mes. Šventė vyko Vilniaus dailės akademijoje, Gotikinėje salėje. Buvo suplanuota ilga vakarienė su pertraukomis, kurias užpildė vedėjo pramogos, atlikėjų programa. Vakaro pradžioje vedėjas apie kiekvieną svečią papasakojo po kelis sakinius, kuriuos mes patys parašėme, tai padėjo „pralaužti ledus“. Man buvo labai svarbu, kad svečiai jaustųsi patogiai, nebūtų verčiami daryti kažką, ko nenori, tad viskas vyko gana laisvai, improvizuotai: kas norėjo pasisakyti – kalbėjo, kas norėjo šokti – šoko, kas norėjo išeiti – galėjo kiemelyje „pramogauti“. Vaikus užėmė animatorių komanda, tad tėveliai galėjo atsipalaiduoti. Jaunikiui buvo labai svarbi kokybiška, skoninga muzika. Tad tai užėmė svarbią vietą vestuvių šventėje bei mūsų biudžete. Visos šventės dekoracijos buvo rankų darbo (tiesiogine prasme), mano ir Algirdo kūrinys. 

Kaip sugalvojote užimti svečius, kurie laukė kol jūs grįšite iš fotosesijos? Papasakokite, ką jie veikė? 

Pasibaigus vestuvių ceremonijai bažnyčioje (ji vyko Šv. Teresės bažnyčioje), visi susirinkę buvo pakviesti į „Medininkų“ vidinę terasą taurei šampano. Po to į šventę pakviesti svečiai galėjo rinktis Vilniaus dailės akademijos vidiniame kiemelyje, kuriame įkūrėme nedidelę pramogų zoną (šypsosi). Kelias valandas kiemelyje nuotaiką palaikė muzikos grupė „The Gypsons“. Svečiai galėjo mėgautis užkandžiais bei pramogomis. Buvo sukurtos 5 erdvės užimti svečius:
I. KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS: žemėlapis, kuriame svečiai rašė patarimus, kur gyvendami kartu mes turėtumėme nukeliauti; 10 butelių su mūsų vestuvių gėrimais simbolizavo 10 pirmųjų mūsų gyvenimo metų kartu, ant kurių svečiai rašė palikėjimus; „Foto siena“.
II. GĖRIS IŠ BIRŽŲ: lauktuvės iš jaunikio gimtinės: užkandžiai ir alus.
III. RAGAUKITE, ATRASKITE IR MĖGAUKITĖS: užkandžių bei gėrimų degustacijos.
IV. SALDI SALDI MEILĖ: „saldus stalas“.
V. VAIKŲ KAMPELIS: erdvė, skirta vaikams, kurioje jie galėjo piešti, žaisti, užkandžiauti. 

Vokeliuose dovanų neprašėte, gėlių taip pat, todėl papasakokite kokias dovanas jūsų svečiai atnešė? Galbūt tai buvo knygos - kiek ir kokių jų gavote?

Tikrai taip. Norėjome, kad svečiai mus nustebintų, taigi jokių pageidavimų dovanoms nebuvo. Turėjome tik vieną prašymą – vietoj gėlių mums padovanoti po vieną mėgstamiausią knygą. Knygų neskaičiavome, bet greičiausiai jų gavome apie 30-40. Savo biblioteką papildėme labai įvairiais kūriniais: nuo psichologinių, vaikų auklėjimo knygų iki receptų, romanų, unikalių albumų. Buvo tokių, kurie grąžino seniai paskolintas ir užmirštas knygas. Labai įdomu stebėti, kaip žmonės interpretuoja „užduotis“ – juk jie irgi ruošiasi šventei, tad jiems tikrai smagu planuoti, kaip tai padaryti (turėjome dar vieną prašymą – mėlynas aksesuaras). Nors dauguma dovanojo „vokelius“, gavome ir kūrybiškesnių dovanų: kelis tikrai nepakartojamus paveikslus, šokių pamokas, galimybę susikurti individualius kvepalus, atostogas Birštone ir kt.

Daug dėmesio jūsų šventėje buvo skirta maistui. Kas juo rūpinosi? Kodėl jis buvo būtent toks, kokį pasirinkote?

Tiek mano, tiek mano vyro darbas susijęs su maisto industrija. Kadangi tai ne tik darbas, bet ir viena didžiausių mūsų su vyru aistrų – buvo svarbu rasti tinkamą žmogų, kuriuo galėtume pasitikėti, kuris suprastų, ko norime, ir, kad jis nestokotų kūrybiškumo. Maistu mūsų vestuvėse rūpinosi Algirdas Furmanavičius, kuris yra ne tik mano kolega, bet ir draugas. Su juo esu ir organizavusi renginius, ir dalyvavusi ne viename jo paties renginyje, tad puikiai žinau, jog savo darbą jis atlieka tobulai. Dėl maisto ir dekoracijų buvau absoliučiai rami. Yra žmonių, kurie daug kalba, o yra tokių, kuriems nereikia apie save šaukti garsiai – jų darbai viską pasako už juos.

Jūsų „Top 3“ patarimai būsimiems jaunavedžiams.

1. Tai Jūsų diena – Jūs ir Jūsų norai svarbiausia.
2. Vestuvių diena ateina ir praeina, o tai, kas lieka, yra jūsų jausmai, žiedai, nuotraukos ir video įrašai.
3. Optimizmas, optimizmas, optimizmas:
Pamiršo geriamą vandenį?! Užtat yra šampano!
Supainiotos vardų kortelės?! Bus proga geriau pažinti vienas kitą!
Giminaitis padaugino jau vakaro pradžioje?! Gal balius tikrai bus vykęs?
Atlikėjai vėluoja?! Puiki galimybė svečiams parodyti savo talentus! 

Vardai ir nuorodos, kurių gali prireikti tiems, kurie susidomėjo Natalijos ir Andriaus vestuvėmis:

Vedėjas – Eimutis Kvoščiauskas („Domino“ teatras).
Fotografas – Kristijonas Tumas.
Dienos koordinatorė – Edita Skruibienė.
Muzika – „The Gypsons“.
Leonidas Šinkarenko su grupe („Nida Jazz“).
Grupė – „Baltic Balkan“. 
Maistas – Algirdas Furmanavičius („Viči Catering“).
Dekoras – Nuotaka ir Algirdas Furmanavičius.
Gėlės – „Floristai ant ribos“.
Suknelė – Optima forma.
Aksesuarai – Inga Petrikaitė („Artaveniu“).
Kostiumas – „Suit supply“. 
Žiedai – „Fashion Gold“.
Gėrimai – rinkome patys „Vyno dienose“, pirkome „Maxima Bazėje“. „Svarainių vynas“ – www.vyndariosodyba.lt.
Daugiau tikrų vestuvių akimirkų rasite rubrikoje TIKROS VESTUVĖS
 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
8
Komentarai
2015-01-13 00:55
Natalija
Laba, iš esmės geriausia tai įrašyti į kvietimus, kadangi taip ar taip dauguma dovanos vokelius- mes to net neminėjome kvietimuose, bet parašėme, jog "būsime dėkingi,jeigu vietoj gėlių padovanosite mums jūsų mėgstamą knygą" :)
2015-01-11 17:34
Lina
Sveika, ačiū už gražų pasakojimą:) gal galėtum parašyti kaip paprašėt svečių būtent knygų vietoj gėlių?
Būsiu labai dėkinga:)
2015-01-07 16:03
Beata
Natalija ateisiu i seminara sestadieni. Dziaugiuosi kad jus irgi ten pasakosit. iki greito
2015-01-05 23:59
Natalija
Sveikos damos, labai džiugu, jog patiko interviu ir ačiū už palinkėjimus :)
Beata - WedPics tikras atradimas ir man. Žinoma, 50+ bus sudėtingiau suprasti, kaip naudotis šia aplikacija, bet patikėk, žmonės padaro daug, jei nori pamatyti Jūsų vestuvių akimirkas pirmieji ;))
Prisiregistravus gauni Wedpics naudojimosi instrukciją svečiams anglų kalba (nepamenu ar iš karto, ar likus kažkokiam laikui iki vestuvių), mes adaptavom ją Lietuvos auditorijai, atsispausdinome ir įdėjome į A4 formato rėmelius.
Nebrangių ir gražių rėmelių yra IKEA (beje, aš juos šiemet panaudojau per šventes - truputį padekoravau kraštelius, įrėminau vestuvių nuotraukas ir tapo puikiomis Kalėdinėmis dovanomis - tad tikrai nebus bevertis pirkinys).
Jeigu nori, galiu atsiųsti savo instrukcijos šabloną - brūkštelėk puslapio redakcijai - jie pasidalins mano kontaktais.
2015-01-04 16:34
Beata
Natalija, jus nuostabi. Aciu uz grazias idejas ir puikius pasiulymus. Tas wed pics reikalas tikrai smagus dalykelis. Reikes panaudoti ir man. Sakykite kaip jus sveciams apie ji pranesete? As nerimauju ar jie mokes naudotis?
2015-01-03 18:20
Živilė
Koks NEREALUS nuotakos plaukų aksesuaras!!!!
2015-01-02 23:24
Ingute
nuostabi pora esate. sekmes jums ir toliau. labai teisingu minciu radau pas jus.
p.s. labai grazus dekoras.
2015-01-02 23:03
Vaida
oho jus mane ikvepete Natalija, Aciu uz toki issamu ideju kratini.