Jimmy Choo idėjos šventėms


SIMO IR AGNĖS JAUKIOS VESTUVĖS

Fotografė Karle Dru
Vedybos yra atsakingas žingsnis, o kaip jos bus pažymėtos priklauso nuo poros norų. Vieniems patinka didelė šventė su artimaisiais ir draugais, kiti nori tokią dieną pažymėti tik su keliais brangiausiais žmonėmis. Jaunieji Simas ir Agnė savo jungtuvių dieną nusprendė paminėti artimiausių žmonių rate. Domimės, kaip jiems sekėsi.

Kada ir kaip susipažinote? Kaip įvyko piršlybos?

Susipažinome daugiau nei prieš trejus metus. Vyko studentiškų organizacijų, kurioms priklausome, šventė. Per ją vienas kitą nusižiūrėjome, ilgai šokome tą vakarą, o vėliau pasimatėme tik po poros mėnesių, bet nuo to laiko nebesiskyrėme.
Piršlybos įvyko prieš metus kitame pasaulio krašte – Centrinėje Amerikoje. Agnė ten savanoriavo, o aš atvažiavau jos aplankyti. Norėjau išnaudoti šią progą įsimintinam gyvenimo įvykiui. Žiedą su savimi vežiausi iš Lietuvos.

Apie kokias vestuves svajojote? Ką norėjote akcentuoti? Ko tikrai nenorėjote?

Svajojome apie jaukias vestuves, kuriose pagrindinis akcentas būtų dviejų žmonių priesaika visą gyvenimą mylėti ir gerbti vienas kitą. Nenorėjome jokių blizgučių ir pigių tradicijų. Esminis tos dienos įvykis turėjo būti mudviejų jungtuvės. Džiaugiamės, jog vestuvių diena tokia ir buvo. Aišku, norėjosi ir neišlaidauti. Manome, jog tai pavyko.

Kada pradėjote planuoti vestuves? Kur ieškojote informacijos? Kokios jos trūko labiausiai?

Vestuves pradėjome planuoti iškart po sužadėtuvių, dar keliaudami po Centrinę Ameriką. Tačiau po to porą mėnesių vienas kito nematėme, tad ir planavimus teko atidėti. Visi planai buvo dėliojami nuosekliai ir neskubinant įvykių. Informacijos ieškojome internete, taip pat teiravomės neseniai susituokusių draugų. Svarbiausius sprendimus priėmėme per du mėnesius.

Kur ieškojote paslaugų tiekėjų? Kaip juos rinkotės? Kas jums buvo svarbiausia?

Rinkdamiesi paslaugų tiekėjus, žiūrėjome į kainos ir kokybės santykį. Kokybiškų paslaugų už gana „protingą“ sumą pasirinkimas nėra toks didelis, kaip gali pasirodyti, todėl apsispręsti dėl priimtinų variantų nebuvo sunku.
Kai kuriais atvejais teko neišsiduoti, kad paslaugos mums reikalingos vestuvėms. Tai padėjo sutaupyti šiek tiek pinigų. Kai kuriais dalykais (pavyzdžiui, saldus stalas, puokštė, papuošimai, dovanos svečiams) pasirūpino artimieji, už ką jiems nuoširdžiai dėkojame. Jų pagalba mums taip pat sutaupė ir pinigų, ir laiko.

Kodėl vestuves nusprendėte planuoti patys ? Kaip sekėsi? Koks darbas buvo maloniausias? O kas buvo sunkiausia?

Planuoti patys nusprendėme nenorėdami išleisti daug pinigų, o ir nemanėme, jog vestuvių planuotojai galėtų pasiūlyti tai, kas mums labiausiai patiktų. Daug sprendimų gimė pasiruošimo metu. Maloniausi, žinoma, buvo patys pirmieji darbai – tokie kaip kvietimų ruošimas. Vėlesni darbai darėsi nebe tokie įdomūs ir smagūs, tačiau kadangi jų nepasilikome paskutinei minutei, spėjome pasirūpinti viskuo. Įprasta, jog artėjant tai svarbiai dienai, jaunieji tampa labai nervingi, bet mūsų atveju buvo šiek tiek kitaip – turėjome nuraminti kai kuriuos artimuosius.

Papasakokite, kaip vyko nuotakos ir jaunikio pasiruošimas šventės dieną?

Šventės dieną pasiruošimas nevyko kažkaip ypatingai. Nenorėjome, kad pasiruošimą įamžintų fotografai, nebuvo ir mūsų šeimų. Agnė išvyko darytis makiažo ir šukuosenos, o aš turėjau laisvą rytą ir jį praleidau ramiai, kaip ir įprastą šeštadienį. Agnė sugrįžo, tuomet persirengę sėdome į savo automobilį ir dviese išvykome į bažnyčią.

Kaip gimė idėja fotosesijai?

Vietas, kuriose fotografuosimės, derinome su fotografe Karolina Drulyte. Ji pasiūlė savo situacijas, mes pridėjome mums įdomias vietas, taip ir susidėliojo visa fotosesija. Jai turėjome daug laiko, todėl po to spėjome ir grįžti namo užkąsti.

Kaip sekėsi ieškoti vestuvinių žiedų?

Kadangi apie žiedus daug neišmanėme, pirmiausia, pradėjome domėtis, ką siūlo juvelyrikos parduotuvės, tačiau neradome mums priimtino varianto. Mums norėjosi paprastų, bet ne visai įprastų dirbinių. Pasirinkome draugų tuoktuvėms žiedus kūrusią juvelyrę Šarūnę Vaitkutę. Su ja diskutuodami apsisprendėme, kokie turėtų būti mūsų žiedai. Galutiniu rezultatu esame labai patenkinti.

Ką sugalvojote svečiams, kurie jūsų laukė grįžtančių iš fotosesijos? Papasakokite, ką jie veikė?

Po tuoktuvių ceremonijos svečiai turėjo daug laisvo laiko – dalis sugrįžo namo pailsėti, dalis poilsiavo mieste, artimiausi giminaičiai spėjo ir pasirūpinti paskutinėmis smulkmenomis šventės vietoje. Visiems svečiams susirinkus, ir patys netrukome ateiti. Mūsų staigmenos svečiams prasidėjo vakaro metu.

Trumpai papasakokite apie šventės vakarą – kas ten vyko? Kas už ką buvo atsakingas?

Šventės vakaras buvo gana laisvas. Vakaro pradžioje visi pasistiprino, o vėliau buvo galimas laisvas bendravimas, kelios bendros veiklos, pavyzdžiui, tortų puošimo varžytuvės, vainiko plukdymas upe, nuotraukų konkursas. Turėjome puikią grupę JA-DA, kurios solistė Vilmina Navickaitė buvo ir vakaro vedėja, pasirūpinusi, jog visi, tarp jų ir mes, smagiai leistų laiką visą vakarą.

Jūsų TOP 3 patarimai būsimiems jaunavedžiams.

Mes turime TOP 4:
1. Pradėti planuoti vestuves likus ne daugiau nei pusmečiui.
2. Daugiau dėmesio skirti ne šventei, o ceremonijai, nes tai ir yra santuokos pagrindinis momentas.
3. Išklausyti visų patarimų ir idėjų, bet sprendimus priimti tik dviese, pagalvojant, ar jums to tikrai norisi ir reikia.
4. Artimiesiems ir draugams iki vestuvių neišpasakoti visų detalių, kad tai svarbiai dienai atėjus, emocijos ir smagumas nebūtų jau šiek tiek atslūgę.
Visoms poroms linkime gražių vestuvių ir dar gražesnio šeimyninio gyvenimo!
 
Daugiau nuostabių vestuvių akimirkų rubrikoje TIKROS VESTUVĖS
 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
1
Komentarai
2015-02-05 18:55
Melanija
Tos foto miške tokios magiškos, labai gražu ir istorija kokia faina :))))