Pasidaryk svečių susodinimo planą su „All Seated“


SUSITIKIMAS SU VEDĖJAIS M. JOCIUM IR S. PAURAZU

Fotografė Rūta Rylaitė
Šiuo metu gyvenu viename gražiausių gyvenimo etapų – planuoju savo vestuves. Esu tokia pati nuotaka, kaip ir Jūs, ieškanti įvairių idėjų ir patarimų internete, dabar jau ir „Nuotakos biblijoje“, ir dar turėjau nuostabią galimybę pasikalbėti su dviem jaunais profesionaliais reginių vedėjais Mindaugu Jocium ir Sauliumi Paurazu. Abu renginių vedėjai be galo šilti ir energingi, turbūt to ir turėjau tikėtis iš vedėjų, tačiau buvau itin maloniai nustebinta jų užsidegimu, meile savo veiklai ir atvirumu.

Šventinio vakaro pradžia

Pokalbiui buvau pasiruošusi sau aktualius klausimus, kurie bus naudingi kiekvienai vestuves planuojančiai nuotakai, tad pradėjome nuo šventinio vakaro pradžios. Mindaugas labai maloniai nuteikė, kad nuotaka savo šventės dieną gali būti rami ir vienintelis jos rūpestis yra atsipalaidavimas, o visu kitu pasirūpina vedėjas. Vedėjas pradeda darbą dar prieš vakaro pradžią, jaunųjų laukimo metu išanalizuoja svečius, kurie bus pasyvūs, iniciatyvus ar vakaro žvaigždės, ir tinkamai juos paruošia gavęs žinią, kad jaunieji jau atvyksta. Kad vakaras prasidėtų sklandžiai, Mindaugas patarė virtuvę įspėti apie karštųjų patiekalų pateikimo laiką intervalu, idealiausia būtų nurodyti „saugų“ 45 min. intervalą nuo jaunųjų grįžimo, kad vedėjas galėtų laisvai laviruoti vėluojant ar jauniesiems grįžus anksčiau.
Man buvo aktualu sužinoti apie sugrįžusių jaunųjų pasitikimo tradicijas. Paprastai vyrauja pagrindinė tradicija – pasitikimas su druska ir duona. Mindaugas pasidalino dar keletu tradicijų apie malkų kapojimo ir lėkštės skaldymo tradiciją pereinant per lentą arba lino audinį, tiems, kurie labiau linkę puoselėti senovės tradicijas. Aš asmeniškai esu linkusi į naujoves, todėl pasidomėjau kitokiu formatu, tad Mindaugas pasidalino nuotykiu, kai vietoje vandens buvo pilama tekila ir jam kilo mintis, kad šioje vietoje tiktų „sombrero“, druska ant rankos bei citrina ir meksikietiška muzika iš „Desperado“ filmo – smagi idėja, kurią vertėtų apsvarstyti, tačiau būtina pasitarti ir su tėvais, kurie visuomet linkę organizuoti pasitikimą tradiciškai. Taip pat puiki Mindaugo mintis buvo šou elementai – į salę įbėga jaunikis su bokso pirštinėmis, skamba „Eye of the Tiger“ kūrinys, o jaunoji su ilgomis baltomis pirštinėmis ištiesia ranką, kurią jaunikis pabučiuoja ir vedėjas pristato jaunuosius. Tačiau Saulius rekomenduoja visgi prasmingąsias tradicijas palikti vestuvėse, kadangi jų metu perduodamos šeimos vertybės ir sukeliamos tikrosios emocijos, Mindaugas paantrino, kad tik jos išskiria vestuvių puotą iš įprasto „baliaus“. Abu vedėjai galiausiai sutiko, kad tradicijų laikytis rekomenduotina.
Ne ką mažiau svarbus akcentas yra šeimos židinio perdavimas, kurio laikas šventėje priklauso nuo norų, tačiau geriausia tai patikėti vedėjui, kuris pajaus, kuomet atėjo tinkamiausias metas. Nereikėtų pamiršti šios gražios tradicijos ir įtraukti tėvus į šventės programą. Vedėjai turi „paruoštukų“ tėvams, kurie neatlikę namų darbų, tačiau Mindaugas linkęs pasiūlyti tėvams pasiruošti patiems, kad būtų daugiau emocijos, juk tam jie turi tiek pat laiko, kiek ir jaunieji – dažnai daugiau negu pusę metų.

Šventinio vakaro detalės

Vedėjų klausiau apie kai kurias detales, kurios svarbios šventiniam vakarui. Man buvo įdomu sužinoti, kaip sprendžiamas kalbų klausimas, kai šventėje dalyvauja užsieniečiai, nes mano šventėje bus keletas vokiečių. Abu vedėjai patikino, kad jeigu šventėje dalyvauja mažiau nei 50 proc. kitataučių, nevertėtų rūpintis vertėjavimu, užtenka į tuos asmenis kreiptis angliškai, o šalia sėdintys lietuviai jiems tikrai išvers, taip pat juos galima įtraukti į užsiėmimus, kuriuose reikėtų paskaityti lietuviškai, kad būtų visiems smagu. Jeigu nutinka taip, kad reikalingas dvikalbis vedėjas, svarbu įsitikinti, kad jis tikrai savo srities profesionalas.
Vedėjų taip pat klausiau, kaip reikėtų apšildyti svečius, kurie turi neigiamų nuostatų apie vedėją, nenori būti judinami ar apskritai dalyvauti užsiėmimuose. Mindaugas patikino, kad tai problemų nekelia, nes vedėjas yra geras psichologas, kuris puikiai pastebi ir sugeba laviruoti tarp įvairių žmonių ir net tie, kurie buvo tylūs, dažnai įsibėgėjus vakarui patys ima dalyvauti. Saulius dažniausiai žmones paskirsto stalo komandomis, taip būna išspręstas klausimas, nes sodinami įvairūs žmonės, kurie vieni kitus išjudina. Kaip bebūtų, vedėjas kuria programą, kurioje įvertina publiką ir nusprendžia, kaip prisiderinti prie įvairiausių žmonių tipų jų nestatant į nepatogią padėtį ir neverčia nieko daryti per prievartą. Galima vedėjus informuoti iš anksto apie tam tikras svečių savybes. Taip pat domėjausi svečių amžiaus skirtumo įtaka užsiėmimams, kadangi nerimauju, kad tai, kas įdomu jaunam, gali nepatikti vyresniam. Tačiau Mindaugas nuramino, kad kiekviename mūsų slypi vaikas, svarbu parinkti tinkamą akimirką užsiėmimui, o pats užsiėmimo tipas tinka visiems, jeigu vedėjas šiuos parenka profesionaliai.
Ne ką mažiau svarbu vakaro užsiėmimų metu dovanojamais prizai. Abu vedėjai vienbalsiai sutarė, kad geriausi prizai yra kūrybinės dovanos, ruoštos pačių jaunųjų – pavyzdžiui, jaunikio virta uogienė, jaunosios marinuoti grybukai ir pan., taip pat šmaikščios kortelės – pavyzdžiui „nuostabi galimybė jaunajai paskolinti savo automobilį“ ir pan. Pigūs ir nepraktiški prizai nėra tinkamas pasirinkimas, nes svečiai jų dažniausiai net nepasiima.

Šventinio vakaro akcentai

Nepraleidau progos paklausti visų sau rūpimų klausimų apie vestuvių šventinio vakaro akcentus, abu vedėjai siūlo patikėti visą laiko planavimą vedėjui, nes profesionalus vedėjas jaučia publiką, jos emocijas ir gali geriausiai valdyti tiek užduotis, tiek tradicijas ir akcentus, todėl nereikėtų prisirišti prie konkrečių valandų. Toliau pateikiu patarimus ir idėjas, kurios man pasirodė labai naudingos.
Man ypač svarbus klausimas yra jaunųjų šokis, tad vedėjų pasiteiravau apie tinkamiausią laiką. Saulius turi tam tikrą konkursą, kurio pabaigoje, apie 21 val., visi atsiduria šokių aikštelėje ir taip įvedama į jaunųjų šokį. Mindaugas mano, kad geriausia tai palikti vakaro vedėjui, kuris matydamas vakaro emocinį lygmenį nusprendžia, kada reikėtų šokti, tačiau pažinodama savo jaunikį žinau, kad jam gali prireikti moralinio pasiruošimo, tokiu atveju galima susiderinti su vedėju, kad šis skirs tam laiko ir vakaro eigoje bus nuspręsta kartu. Mindaugas pasiūlė ir sprendimą tiems, kurie su šokiais nelabai „draugauja“, galima sutarti, kad jaunieji palinguos 10-15 sekundžių, o tuomet bus prijungti visi likę svečiai pereinant prie greitos muzikos.
Aš labai mėgstu saldumynus, tad jeigu būtų mano valia, tortą valgyčiau prieš karštuosius patiekalus, tačiau šiuo atveju svarbu pataikyti ir į svečių ritmą. Mindaugas pataria atsakyti sau į klausimą – ar mes norime, kad torto paragautų svečiai, ar mums tai nėra svarbu? Kadangi noriu, kad ir svečiai gerai jaustųsi, žinoma, sakau, kad svarbu. Todėl rekomenduojama pataikyti tinkamą laiką, kurį Saulius nurodo tarp 22-23 val., kadangi tuo metu emocinis lygmuo būna šiek tiek nuslūgęs ir visi gali atsigerti kavos, arbatos, paskanauti deserto. Mindaugas taip pat priduria, kad valgant tortą, nereikėtų organizuoti kažkokių užsiėmimų, kadangi tebūtų iššvaistytas laikas, nes niekam tas nebūtų įdomu.
Man pačiai vis dar trūko idėjų, ką gi veikti vidurnaktį, 00:00. Abu vedėjai su užsidegimu papasakojo apie įspūdingiausią ir populiariausią veiklą – ugnies šou bei gintaro dulkes. Ugnies šou organizuoja meistrai, kurie surengia labai gražų pasirodymą, kurio pabaigoje degamas aukuras ir į jį visi su palinkėjimu įmeta saujelę dulkių, kurios labai gražiai liepsnoja. Aukurą galimą nusipirkti ir buities prekių parduotuvėje, o gintaro dulkių rasite internete, jeigu esate „pasidaryk pats“ tipo žmonės. Taip pat vedėjai rekomenduoja LED helio balionus, tačiau jeigu būtų didelis vėjas – efektas dingsta kartu su juo, kiti dar pririša šaltąsias ugneles, tačiau tai yra rizikinga ir ne visada pavyksta. Kita idėja – dangaus žibintai, tačiau svarbu jiems netaupyti, nes labai svarbi dagtis, kad nebūtų ekstremalių išbandymų. Bet apskritai, anot vedėjų, ši idėja jau tampa atgyvenusi. Daugelis jaunųjų pakviečia atlikėją, kurio pasirodymas būna vidurnaktį. Man pačiai labiausiai patiko idėja su šaltosiomis ugnelėmis – svečiai gauna po ilgą šaltąją ugnelę, žiebtuvėlį ir vienu metu uždegę padaro tunelį jauniesiems, kuriuo galima vežti netgi ir tortą. Dar graži mintis – filmukas apie jaunuosius iš nuotraukų ir įrašų, kuris gali būti puikus elementas jau grįžus į salę, jis vėl pakeltų emocinį lygmenį. Kaip bebūtų, visos idėjos priklauso nuo finansinių galimybių. Dvi paskutines idėjas tikriausiai pritaikysiu savo šventei.
Vedėjų klausiau apie puokštės ir keliaraiščio metimą, kaip būtų galima tai pateikti netradiciškai. Įprastai šie užsiėmimai būna jau po vidurnakčio. Keliaraiščio metimas yra po truputį nykstanti tradicija, tačiau ją galimą pagyvinti vaikinams uždedant kepures su ragais ir taip gaudyti, o puokštės metimas vis dar yra populiarus ir dažniausiai būna standartiškas, nes jis iš savęs yra smagus.
Taip pat domėjausi palinkėjimų knygos variantais, aš ir vėl ieškau netradicinių sprendimų, nes noriu kitokių vestuvių negu tos, kuriose jau esu dalyvavusi. Saulius pasiūlė momentinį fotoaparatą, kuriuo svečiai patys fotografuojasi ir tuomet klijuoja į albumą, o Mindaugas pasiūlė be galo gražią idėją su skrynia ir žibintu, į kurią dedami sendinti vokai ir laiškeliai ant sendinto popieriaus, viskas antspauduojama vaško antspaudu, kurį galima ir vėliau naudoti savo šeimos laiškams. Taip pat galima paruošti korteles, kurios segamos tarp dviejų augalų įtempus juosteles, galima padėti molbertą su drobe, ant kurios nupiešti siluetai ir daugybė siūlų, ant kurių svečiai deda savo piršto antspaudą kaip balionėlį ir dar parašo trumpą palinkėjimą. Likau nustebinta vedėjų netradicinėmis idėjomis, dar neteko tokių girdėti.

Vakaro užbaigimas

Vakaro pabaigai svarbu, kad vedėjas neužduotų šventės pabaigos tono, geriausia, kad vedėjas išeitų nuteikdamas nuotaikingai, pabrėždamas, kad vakaras dar nesibaigė, tarkime, pradedant skambėti energingai dainai.
Galiausiai dar paklausiau apie nesklandumus, kylančius šventėje, ir kaip jų išvengti. Abu vedėjai patikino, kad jeigu vedėjas yra profesionalus, jų niekas net ir nepastebi, nes jis sugeba viską pateikti taip tarsi ir nebūtų jokių nesklandumų. Mindaugas tik patarė suderinti, kas už ką atsakingas, kruopščiai suplanuoti ir pasitikrinti, kad nebūtų pamirštų detalių. Taip pat pasiūlė susitarti su fotografu dėl galimybės pratęsti laiką, o gal net pasisamdyti jį visam vakarui, nes šventės metu taip pat yra labai gražių momentų, kuriuos verta užfiksuoti.
Esu labai dėkinga Mindaugui ir Sauliui už nuoširdų bei atvirą pokalbį, vedėjai tikrai kūrybiški ir profesionalūs, pateikė daugybę detalių, kurių visų neaprašiau dėl didžiulės apimties. Už šią „nuotakos žurnalistės“ patirtį taip pat dėkoju Simonai, „Nuotakos biblijos“ autorei, kuri kaip vestuvių Deivė padeda visoms nuotakoms kurdama tokias iniciatyvas. Pokalbio metu supratau, kad profesionalus vedėjas PRIVALOMAS, išgirdau naudingų idėjų, kurios bus naudingos tiek man, tiek kitoms nuotakoms. Linkiu visoms gražios šventės!
Renginių vedėjus kalbino nuotaka Agnė. Dėkojame jai. Jei nori ir Tu prisijungti prie projekto ir kalbinti tau patikančius paslaugų teikėjus ar visad svajojai tapti žurnaliste, tuomet parašyk mums redakcija@apievestuves.lt 
Daugiau patarimų vestuvėms ieškokite rubrikoje VESTUVIŲ PLANAVIMAS
Patarimų taip pat rasite rubrikoje VESTUVIŲ VEDĖJAI
Pasisemti idėjų visuomet galite užsukę į ApieVestuves.lt forumą
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai