Savaitė iki vestuvių: ko nepamiršti?


JURGITOS IR ŠARŪNO VESTUVIŲ PLANAVIMO ISTORIJA II DALIS

 
Fotografas Tomas Larionovas
Neseniai dalijomės Jurgitos ir Šarūno vestuvių istorija, šiandieną norime tą istoriją pratęsti, tad domimės šios nuostabios poros įspūdžiais ir patirtimis toliau.

Nupieškite savo vestuvių dienos paveikslą: kas vyko, kokios nuotaikos tvyrojo ore?

Jurgita: Į Anykščiuose esančią sodybą „Pušų takas“ atvykome šventės išvakarėse. Tai – didelis pliusas: mums nereikėjo keltis 5 ar 6 valandą ryto, verstis per galvą, bėgti, rengtis, dažytis ir kažkur skubėti. Atsikėlėme išsimiegoję ir ramūs, papusryčiavome, pasitikome atvykusį fotografą, vizažistę ir šukuosenų meistrę. Turėdami laiko, pasivaikščiojome gamtoje su mus lydėjusia draugų pora – buvo labai šilta ir jauku. Keletą kartų sulaukiau klausimų: „Ar baisu, gal dreba širdis?“. Absoliučiai nejutau jokio streso: atrodė, kad visa aplinka apgaubta tyros ramybės aureole; ši ramybė išliko visos šventės metu. Kikenome kol mane šukavo ir dažė. Tik aprengta vestuvine suknele surimtėjau – nors ramybė nedingo, tačiau atsirado rimtumas (šypsosi). Šarūnas nebuvo matęs mano vestuvinės suknelės ir net nežinojo, kaip ji atrodys iki pat vestuvių pradžios. Kad nematytumėme vienas kito, fotografas Šarūną atsuko nugara į mane. Tik tada aš priėjau, suskaičiavom iki trijų ir atsisukome – Šarūnas iš nuostabos krito ir voliojosi ant žolės – na, bent jau mano galvoje (juokiasi). 
Fotografuotis išvykome valanda vėliau nei planavome – kur dingo tas laikas, nežinia. Sodyboje matėme zujančią, dirbančią vestuvių planuotoją, tad trumpam atsisveikinome ir išvykome fotografuotis. Susidūrėme su labai įdomiu oru – pusvalandį žemę merkdavo stambūs lietaus lašai, pusvalandį žydrame danguje šviesdavo kaitri saulė. Idėjos nuotraukoms plaukė viena po kitos. Turėjome daug laiko sau, galėjome juo mėgautis, išsidirbinėti – prakiurus dangui supratome, kad net arklidės yra puiki vieta fotosesijai (juokiasi).
Į šventės vietą atėjome pušų taku – ten, kur turėjo vyko tuoktuvių ceremonija, stovėjo kerinčiai išpuoštas kupolas. Visiškai neteko rūpintis dėl svečių – visi jau sėdėjo savo vietose, tad prasidėjo ceremonija. Anykščių Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja Rasa kelias minutes trunkančias ir oficialumu persismelkusias tuoktuves Vilniuje pavertė į 15 minučių trukmės malonų procesą. Ceremonijos metu sakydama asmeniškai man ir Šarūnui dedikuotą kalbą sugebėjo mane net sugraudinti (šypsosi). Mus sveikino ir jogas Vyrenijus, kuris tarė labai artimą žodį, dėstė pamokymus, atliko jautrumu, ramybe pulsuojančią gongų ceremoniją. Pastaroji išjudino gamtą taip, kad virš mūsų susitelkė juodi debesys (juokiasi). Prapliupo kaip iš kibiro. Įdomu tai, kad nei aš, nei Šarūnas neatsimename, kad būtų liję – matyt plaukiojome ant savo rožinio debesies. Apie lietų kalba tik nuotraukos, kuriose esame užfiksuoti su skėčiais. 
Šarūnas: Derėtų paminėti, kad sveikinimai ir dovanų teikimas turėjo vykti lauke, bet netikėtai prakiurus dangui kraustymasis į salę vyko ne pagal planą. Tačiau nebuvo jokio šurmulio ar chaoso – tai buvo tik kito plano vykdymas: planas „a“ – šviečia saulė, planas „b“ – lyja lietus. Viskam buvo kruopščiai pasiruošta.
Žinoma, jeigu reikėtų, atsirastų artimasis, kuris imtųsi kuruoti šią miniatiūrinę evakuaciją, tačiau tai sukeltų bruzdesį, būtų neplanuotas nutikimas, stresas ir atsakomybė ant švente taip pat norinčio pasimėgauti svečio pečių. Noriu pabrėžti, kad tokios stresinės situacijos šventės dieną turėtų būti ne jaunųjų rūpestis. 

Ar vestuvių dieną susidūrėte su nesklandumais? Jei taip, kaip juos sprendėte?

Jurgita: Su rūpesčiais susidurti neteko, nejautėme jokių neigiamų emocijų. Tik po šventės mus pasiekė kai kurios smulkmenos. Pavyzdžiui, vienas svečias buvo nepatenkintas savo vieta prie stalo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad svečių sėdėjimo planą sudarė jaunieji, tad svečias nurimo. Kitoje situacijoje veikiausiai svečias būtų priėjęs prie manęs ir Šarūno, kiltų rūpestis, reikėtų ieškoti sprendimo, o dabar mes apie tai net nežinojome! 
Dar vienas atmintyje įstrigęs ryškus momentas: akimirka prieš mano ir Šarūno pirmąjį šokį. Turėjau pasikeisti batelius: reikalingieji gulėjo kažkur pastatytame Šarūno brolio automobilyje, kuriame, be tų batelių, kurių man reikėjo, gulėjo dar kelios batų poros. Apie tai informavome planuotojos asistentę ir ši, man dar nė nespėjus atsistoti nuo stalo, grįžusi paklausė: „Ar tai šie bateliai?“. Kodėl jaunoji ar kažkas iš artimųjų turi su šventine suknele ar kostiumu lėkti per pušyną, kliūti už šaknų, skubėti bei verstis per galvą? 
Atrodė, kad esame didelių vaikų pilnas vaikų darželis, kurio auklėtoja – į mūsų poreikius maksimalų dėmesį kreipianti – vestuvių planuotoja. Ir nors tai mokama paslauga, veikiau tai yra mokėjimas už malonumą. Mūsų vestuvėse besidarbavusi vestuvių planuotoja su komanda dirbo tyliai, nepastebimai ir labai kokybiškai. Darbuotojai buvo lyg pilkieji kardinolai – zujo kaip šešėliai, buvo tvarkingai apsirengę, nekrito į akis, niekuo neišsiskyrė, bet atliko milžiniškus darbus. Būtent taip turi dirbti tikri šios sferos profesionalai. Juk niekam nepatiktų fyfa, apsivilkusi ryškią raudoną suknelę, avinti aukštakulnius ir rėkianti „AŠ ESU VESTUVIŲ PLANUOTOJA, DABAR VISI KLAUSYKITE MANĘS!“ (juokiasi). 

Kaip atrodė Jūsų fotosesija? Kodėl pasirinkote tokią idėją?

Jurgita: Pagrindiniai mūsų fotokampelio akcentai: samanomis, gėlių žiedais puoštos kopėčios, vintage stiliaus dviratis su didžiule pintine gėlių, supamas krėslas su pagalvėlėmis. Buvo labai jauku: fotokampelis – vieta, kur galėjome pasikviesti svečią, trykšti džiaugsmu ir visa tai įamžinti. Gal tik kartais būdavo nelengva, kai visi svečiai fotografuotis puldavo vienu metu – juk mes tik du (juokiasi). 
Šarūnas: Fotokampelis išsprendžia kompozicijos klausimą. Nors aplinka išlieka ta pati, kiekvienas besifotografuojantis vestuvių dalyvis improvizuoja, skirtingai panaudoja kampelyje esančius objektus. Vyksta nuolatinis, daug gerų emocijų teikiantis žaidimas – jokios statikos ir stovėjimo suakmenėjus. Visi išsidirbinėjo, niekas nenuobodžiavo, vyko nuolatinis smagus veiksmas, kuris tiesiog tirpdė laiką, likusį iki vakarienės. 

Kaip atrodė vestuvinis tortas, saldus stalas, šventinės dekoracijos?

Jurgita: Kaip atrodys vestuvinis tortas ir desertų stalas nežinojome iki pat galo – norėjome pasilikti kaip staigmeną sau. Buvome aptarę tik pačią saldumyno idėją – rinkomės du vienodos išvaizdos, bet skirtingų skonių tortus, dekoruotus krentančiomis gėlėmis, sezonines uogas ir vaisius. Tas pats nutiko ir su fotokampelio, pobūvio stalų, kupolo papuošimais: žinojome šventės idėją, bet neįsivaizdavome, kaip atrodys galutinės kompozicijos – juk vestuvių dieną gimsta tikras meno kūrinys. Nesuklydome – buvo nuostabu. 

Kokia yra sėkmės formulė, norint, kad šventė ir pasiruošimas jai būtų malonus ir sėkmingas?

Jurgita: Žmonės turi suvokti, kad niekas neatliks viso darbo už juos pačius. Privalai jausti, kad dedi tvirtą ir apgalvotą žingsnį, kad jauti meilę ir pasitikėjimą savo antrai pusei. Turi būti pasiryžęs į vestuves ir jų planavimą įdėti daug meilės, širdies, laiko – negali visko numesti vedybų planuotojai.
Dažnai galvojama, kad jei planuosi vestuves savarankiškai, šventė kainuos mažiau. Pirmiausia, maksimali ramybė ir atsipalaidavimas vestuvių dieną yra neįkainojamas. Antra, už vestuvių planuotoją niekas geriau neišmano šios šventės finansinių reikalų. 
Šarūnas: Mūsų atveju, jeigu būtume planavę šventę patys, vestuvėms skiriamas biudžetas būtų išaugęs du ar tris kartus. Žinoma, jeigu norisi viską daryti patiems – taip ir darykite, bet bent jau vestuvių dienai samdykite koordinatorę. Nekraukite visų rūpesčių ant savo ar savo artimųjų pečių. Profesionalas lengvai ir be jokio streso sutvarkys visus vestuvinius reikalus, tad kam tarp artimų žmonių kelti chaosą? Nė karto nesigailėjome dėl savo sprendimo ir su mielu noru viską pakartotume dar kartą. 

Po šventės savo vestuvių planuotojai pateikėte staigmeną. Kodėl kilo ši mintis?

Jurgita: Dovaną sugalvojau aš. Iš pradžių buvo sumanyta pagaminti knygą su jaunųjų nuotraukomis, padėkomis ir prisiminimais apie vestuves. Kai gavome šventės nuotraukas, su Šarūnu nusprendėme, kad reikia kiek pakeisti dovanos idėją. Surašėme absoliučiai viską, ką Inga („Vestuvių šventė“ vestuvių planuotoja) padarė per mūsų vestuves, kuo prisidėjo. Sudėjome vestuvių nuotraukas ir pridėjome keletą svečių atsiliepimų apie šventę. Knygą vainikavome savo padėka ir palinkėjimu ateičiai. Užfiksavome žmones, detales, jos darbo rezultatą, objektyvius vestuvių svečių atsiliepimus. Jeigu ne ji, mes nebūtume turėję to, ką turėjome vestuvių dieną. 
Šiame pasiruošimo procese mes sutikome labai daug gerų žmonių. Mokėmės, atradome, sužinojome ir išmokome pasitikėti vieni kitais, kartais nuslėpti maksimalizmą – dirbti kartu buvo nuoširdžiai gera ir smagu.
Tiesa, noriu pridurti, kad pateikiau staigmeną ir savo vyrui (šypsosi). Šarūnas visada norėjo, kad įrašyčiau jam dainą. Dainininkas Povilas Meškėla man padėjo tai padaryti, tad dainą slaptai pridėjome prie vestuvių dainų sąrašo (šypsosi). 

Kaip jautėsi tėvai ir Jūsų artimieji po šventės? Kaip jie įvertino vestuvių planuotojos profesijos reikalingumą?

Šarūnas: Kitą dieną po vestuvių ryte pas mus atėjo mano mama ir pasakė: „Ačiū, vaikai, už šią pasaką – dabar suprantu, kodėl Jūs mūsų neprileidote prie vestuvių planavimo“ (šypsosi). Tą rytą buvome galutinai suprasti dėl savo pasirinkimo – tėvai suvokė, kad visa tai vyko dėl to, kad jie galėtų pasimėgauti ir pajusti mūsų šventę, o ne lakstyti kepdami kotletus ar kuruodami šventės svečius. 
P. S. Jurgita ir Šarūnas vis tiek įvykdė savo pirminę svajonę – medaus mėnesio metu jaunavedžiai dar kartą susituokė ten, kur saulė – kaitri, vanduo – žydras, o smėlis – geltonas. Jurgita juokavo, kad už savo vyro ištekėjo jau du kartus, tad laukia trečiojo! 
Nuoširdžiai dėkojame pašnekovams už šiltą, malonų pokalbį ir linkime gražaus, sėkmingo tolimesnio vestuvinio gyvenimo. Tokio, kokia jiems buvo jų pačių šventė. 
Daugiau nuostabių meilės istorijų rasite rubrikoje TIKROS VESTUVĖS
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
1
Komentarai
2015-04-04 21:46
Neringa
Kokios šaunios idėjos, o ir vestuvės atrodo fantastiškos. Tiesiog malonu skaityti tokius pozityvius straipsnius!