Geidžiamiausi 2016 m. nuotakų kvepalai


GIEDRĖS IR VYTENIO SPARNUOTOS VESTUVĖS

Nuotrauka iš sutuoktinių arch.
Šią vasarą savo santuoką įteisino dvi beprotiškai žavios ir kūrybingos asmenybės. Tai puikus pavyzdys to, kad vestuves reikia daryti būtent tokias, kokių trokšta Jūsų širdis. Daug patarimų, idėjų ir įkvėpimo bei visais maloniais planavimo vargais su mumis pasidalino Giedrė. Šie meile spinduliuojantys paukšteliai savo svečius pakvietė į bendro gyvenimo pradžios skrydį, kuriame laukė tikrai kosminė atmosfera, kaip sakė pati pašnekovė – esame tikri kosmonautai.

Taigi grįžkime šiek tiek atgal ir susipažinkime su jūsų istorija. Kiek jau laiko esate kartu? Kaip susipažinote?

Amm... kartu esame jau daugiau nei penkerius metus. Laikas bėga taip greitai, kad net nebeskaičiuojame, o tiesiog mėgaujamės buvimu kartu. O už savo istoriją turėtume padėkoti mano bendrakursiui, mano vyro Vytenio kambario draugui. Vienas juokingiausių faktų buvo tai, kad Vytenis mane buvo nusižiūrėjęs nuo pat mūsų pažinties pradžios, o aš dar savo draugei jį piršau. Galiausiai po vieno renginio viskas sustojo į savo vietas ir šiemet mes vienas kitam prisiekėme amžiną meilę.

O kaip apibūdintumėte savo porą? Gal spontaniški, keisti, o gal kaip tik ramūs? Ar jūsų charakteriai atsispindi vestuvių tematikoje?

Tiesiogine to žodžio prasme esame kosmonautai, komunikabilūs, tikrai kritiški sau, labai vertinantys šeimą ir draugystę. Gal todėl mus supa didelis draugų būrys ir vestuvių svečių sąrašas, kuris, kviečiant tik artimiausius draugus, siekė 100 žmonių. Mes palaikome vienas kitą, kai siekiame svajonių. Štai prieš keletą metų, kai Vyteniui teko rinktis, ar gerai apmokamas darbas, ar svajonė – būti kosmoso užkariautoju Lietuvoje – tikrai nebuvo dvejonių, ką pasirinkti. Dabar kartais juokaujame, kad neturime nei buto, nei naujos mašinos, tačiau esame laimingi investuodami į savo svajones ir darydami tai, kas mums patinka. Galiu tikrai drąsiai teigti, kad esame iš tų žmonių, kurie lengvai nepasiduoda.

Tai pagaliau išduokite, kur vyko vestuvių ceremonija?

Tiek vestuvių ceremonija, tiek vaišės vyko Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje, turbinų salėje. Gal atrodytų kiek keistoka vieta, bet tai atitiko tiek mūsų vestuvių tematiką, tiek mus. Šią vietą pasirinkome, nes abu turime inžinierių išsilavinimą: Vytenis baigė aviacinę inžineriją, aš – statybos. Šiuo metu Vytenis ir toliau savo gyvenimą sieja su inžinerija, o man nors ir darbuojantis kitoje srityje inžinerija yra nesvetima. Viena iš vietų, apie kurią galvojome savo šventei, buvo Lietuvos Etnokosmologijos muziejus Molėtuose, tačiau nors ir vieta labai įspūdinga, jos atsisakėme dėl atstumo.

Kas buvo būtent tokios vestuvių temos iniciatorius?

Visą vestuvių temą padiktavo pasirinktoji vieta – muziejus – bei Vytenio pomėgis aviacijai, taip pat dabartinis darbas – jis pirmo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas. Dėl šių priežasčių pakvietimai priminė kelionių bilietus, altorius – nusileidimo taką pilną lėktuvų, drabužiuose vyravo lėktuvų siluetai.

Kaip buvo vedama oficialioji dalis, kodėl nepasirinkote tradicinės bažnyčios?

Renkantis tarp bažnytinės ir civilinės santuokos, manau, pirmiausia svarbu pripažinti sau, kokie esate žmonės. Mes patys pasirinkome civilinę santuoką, nes nevaikštome į bažnyčią, tad vestuvių dieną nenorėjome sau meluoti, kad esame kitokie. Tikrai nesigailime pasirinkę civilinę išvažiuojamąją ceremoniją, nes metrikacijos skyriaus darbuotojai pasistengė, kad šventė būtų įsimintina, kad būtų padėkota tėvams. Taigi visa mūsų diena praėjo kaip ir buvo suplanuota: pusvalandis svečių susirinkimui ir susipažinimui su aplinka, pasirinktą valandą įvyko ceremonija bei šeimos židinio įteikimas. Vėliau ėjo vaišės bei ekskursijos po muziejų su gidais. Svečiams, atsisakiusiems dalyvauti ekskursijose, buvo pasiūlytos pramogos bendroje salėje, t. y. svečių knyga su momentinėmis nuotraukomis, lėktuvų lankstymo dirbtuvėlės bei pakilimo takas, kuriame buvo galima pasitikrinti, kaip veikia išlankstyti lėktuvai, patarimų lagaminas su kelionių atvirukais, nuotraukų galerija iš mūsų priešvestuvinės fotosesijos ir didelė drobė, kurioje reikėjo surasti ir išbraukti meilės žodžius.

Ar seniai pradėjote viską planuoti? Nuo ko pradėjote pirmiausia? Ar pavyko vienodai pasiskirstyti darbus?

Kaip ir kiekviena jaunoji, apie savo šventę galvojau tikrai seniai, dar, matyt, prieš paprašant mano rankos. Kai man pasipiršo, o tai buvo prieš 2 metus, buvau susitikusi su keliomis vestuvių planuotojomis, kurios pabėrė kalną patarimų. Žinoma, teko sudalyvauti ne vienų draugų vestuvėse, tad pasikalbėjome su jais, o draugai tikrai nepagailėjo patarimų ir pasidalino savo išgyvenimais.
Tačiau dabartines savo vestuves pradėjome planuoti tik prieš 3 mėnesius, kai jau galiausiai žinojome, jog šventė vyks šiemet. Žinoma, prieš pradėdami rengti vestuves apsisprendėme, kad jose norime matyti kuo daugiau mums brangių žmonių, todėl mūsų šventės sumanymas buvo 4 val. popietė su ceremonija. Kadangi nesureikšminome pačių vestuvių, į jas žiūrėjome kaip į dar vieną pasibuvimą su draugais, jos mums nesukėlė nei didelio streso, nei rūpesčių. Kaip juokavo mūsų draugai, vestuves sudarė du darbai: svečių dovanos, kurias darė Vytenis nuo A iki Z, ir visa kita, kuo rūpinausi aš. Kadangi Vytenio darbų grafikas yra labai įtemptas, man buvo svarbu, kad Vytenis atkeliautų į sutartus susitikimus, pvz., drabužių primatavimą ir pan. Visgi, kad šventės dieną mes galėtume ramiai pasipuošti, bendrauti su svečiais, savo šventę patikėjome dienos koordinatorėms ir dekoratorėms Aistei ir Justinai, maisto tiekėjams – restoranui „Burė No1“.

Tikriausiai nesumeluosiu sakydama, kad vestuvių ceremonijos dar niekas nerengė šiame muziejuje. Papasakokite su kokiais sunkumais teko susidurti ją planuojant?

Iš tikrųjų tai klystate, muziejuje jau yra vykusi ne viena vestuvių šventė. Muziejų darbuotojai tikrai papasakotų apie vestuves su šokiais iki paryčių ir užstalių dainomis. Labai džiaugiamės, kad muziejaus darbuotojai labai domėjosi švente ir, kad ji būtų nepakartojama, buvo pasirengę prisidėti visu 100 proc. Dėl muziejaus turimų resursų mums nereikėjo rūpintis kėdėmis, kur susodinti svečius ceremonijos metu, ar stalais ant kurių buvo išdėliotos pramogos svečiams. Įvertinus kainą (60 Eur / val. muziejaus darbo metu) ir suteiktų paslaugų santykį, viskas buvo puiku.
Didžiausias sunkumas, su kuriuo teko susidurti per visą vestuvių organizavimą, tai per mažas informacijos kiekis apie išvažiuojamą ceremoniją, t. y. kokius dokumentus reikia turėti einant į metrikacijos skyrių. Tačiau esame dėkingi metrikacijos darbuotojams, suteikusiems laiko pristatyti dokumentus, kurių trūksta, ir labai paprastai paaiškinusius, kokių reikia.

Tiek ceremonijos vieta, tiek kvietimai ir net jūsų šventinė apranga buvo puošta skrydžio tematika. Kokių dar netradicinių idėjų buvo galima pamatyti jūsų vestuvėse?

Savo ceremonijos vietą, t. y. vadinamąjį altorių, puošėme ne gėlėmis kaip įprasta, o daugybe popierinių lėktuvų, vietoj gėlių žiedlapių į mus buvo paleista keli šimtai lėktuvėlių. Maistas po salę svečiams buvo tiekiamas ne ant padėklų, o vežiojamas mažais vežimėliais (iš tokių vežimėlių maistą tiekia lėktuvuose), visi gėrimai buvo tik mažuose buteliukuose, padavėjos buvo apsirengusios kaip stiuardesės. O svečių palinkėjimų knyga buvo padaryta iš seno kelių atlaso. Tikriausiai viskas, tiek to išskirtinumo.

Beje, kas kūrė aprangos eskizus?

Aprangą mūsų šventei kūrė jauna dizainerė Malvina Stankutė. Tikrai galiu rekomenduoti šią dizainerę, nes ji daug laiko skiria įsiklausymui į norus, bandymui suprasti, kas žmogui patinka, ir galiausiai tobuliausio varianto pasiūlymui. Vienas iš pagrindinių mūsų siekių buvo tai, kad į drabužius investuoti pinigai nebūtų tik vienos dienos investicija. Šis mūsų noras buvo labai gerai išspręstas pasiūlant drabužių kombinacijas: man – bodis ir sijonas, Vyteniui – skirtingų spalvų švarkas ir kelnės. Be to, Malvina yra tas žmogus, kuriam įdomūs iššūkiai, o jų mūsų aprangoje netrūko, pvz.: vestuvių rūbai turėjo lėktuvų siluetus, kurie ant medžiagos buvo dėliojami rankomis.
Dizainerės Malvinos Stankutės eskizai

Ką patartumėte būsimoms nuotakoms, kurios galbūt nedrįsta „išlįsti“ iš tradicinių rėmų?

Galiu pasakyti, kad nereikia bijoti būti kitokiems. Pavyzdžiui, mūsų seneliai tikrai neįsivaizdavo tokių mūsų vestuvių, tačiau juk tai ne jų šventė, o mūsų. Manau, kad šiais laikais beveik visi nori kažko išskirtinio, tačiau pasiduoda tėvų, senelių įtakai, nes didžiąją dalį šventės finansuoja jie. Tačiau kartais tereikia atsisėsti ir pasikalbėti su tėvais, padėkoti už paramą ir paprašyti, kad jie paliktų vestuvių organizavimą Jums ir patys atvyktų bei jaustųsi šventėje svečiais. Žinoma, prieš kažką darant būtina pasikonsultuoti, susitikti su keliais paslaugų tiekėjais, o išsirinkus Jums artimiausius, patikėti darbus jiems. Esu įsitikinus, kad kiekvieno iš Jūsų laikas yra žymiai brangesnis negu paslaugų kainos. Linkiu nebijoti ir drąsiai žengti žingsnį rengiant netradicines vestuves. Tos pačios tradicinės vestuvės gali tapti netradicinėmis – surenkite jas Rumšiškėse su tautiniais kostiumais, su vainikų pynimais ir pan. Kad jūsų šventė taptų netradicinė tereikia leisti sau pasvajoti. 
Nuoširdžiai dėkojame pašnekovei už pokalbį.
Skaitomumo rekordus sumušusi meilės istorija ČIA. Apie tikras vestuves skaitykite ir idėjų semkitės rubrikoje TIKROS VESTUVĖS. 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai