Kuo gyvena lietuvės nuotakos planuojančios vestuves iš užsienio


ŠIANDIEN PLANUOTOJOMIS NORI BŪTI VOS NE KAS ANTRA BUVUSI NUOTAKA

Nuotrauka iš asmeninio Ingos Klimienės albumo
2015 metais „Lietuvos vestuvių apdovanojimuose“ pelniusi „Geriausios dekoratorės“ vardą Inga Klimienė (www.vestuviusvente.lt) šiemet švenčia dvigubą profesinį jubiliejų – savo kaip renginių organizatorės dvidešimtmetį ir savo kaip vestuvių planuotojos dešimtmetį. Pasak Ingos, nors „bendras gyvenimas ir nepriklauso nuo vestuvių dydžio ar grožio“, vestuvės dažnai būna viena iš gražiausių ir laukiamiausių švenčių gyvenime.
Nors Inga jau turi 10 metų vestuvių planavimo patirties, tačiau pati nuolat mokosi ir tobulėja, siekdama sukurti kiekvieną šventę vis kitokią, nesikartoti. O visai neseniai įvykusiame „I-jame vestuvių verslo kongrese“ kartu su kitais 7 pranešėjais ji dalinosi profesine patirtimi ir su rinkos naujokais, siekiančiais augti ir tobulėti vestuvių versle.

Vestuvės prieš dešimt metų

„Vestuves pradėjau planuoti, kai pasaulį kaustė finansinė krizė, o ir pati vestuvių rinka nebuvo taip pažengusi kaip šiandien“, – pasakojo Inga ir tęsė: „Tai, kas šiandien yra įprasta, tuomet dar tik „skynėsi“ kelią: sėdėjimas prie apvalių stalų, šaltųjų patiekalų serviravimas ant atskirų furšetinių stalų, popierines servetėles keitė medžiaginės... Nebuvo ir tokio vestuvių dekoravimo, kokį mes suprantame šiandien, o vakaro vedimui vedėjo ir didžėjaus „etatas“ vietoje muzikanto su sintezatoriumi poroms tuomet buvo sunkiai suvokiamas dalykas“, – prisiminusi tuometines vestuves šypsojosi Inga. „Tekdavo gerokai paplušėti, kad poros nebijotų rengti vestuves kitaip, nei visi buvo įpratę. Pasaulis keičiasi labai greitai ir kai kurie dalykai natūraliai tampa atgyventi. Anuomet tiesiog iš esmės laužėme įsigyvenusius stereotipus ir supratimą apie vestuves. Mokiausi kartu su jaunaisiais, šlifavau, tobulinau įgūdžius ir žinias, kuriomis šiandien dalinuosi“.

Požiūris į vestuvių planuotoją prieš 10 metų

  • „Tik pinigus ima, bet nieko nedaro!“ – sakydavo dalis jaunųjų ir jų tėvai.
  • „Ką norėsiu – tą darysiu! Kas tokia būsi, kad aiškini?“ – bylodavo priešiškai nusiteikusių nuotakų draugių veidai mums prisistačius prieš ceremoniją...
  • Kunigai nė neslėpdavo, kad jiems nepatinka planuotojų darbas. Siusdavo, kai reikėdavo bendrauti su „mistiniais“ planuotojais. Nervindavosi, kai bandydavom suderinti bažnyčios puošybos klausimus...
  • „Rakštis“ buvome ir senųjų sodybų šeimininkams: „Tie planuotojai prisigalvoja nesąmonių. Aš čia salę nuomoju 30 metų ir geriau žinau, ko reikia vestuvėms!“, „Tu man nenurodinėk kaip man reikia dirbti“ J. Labiausiai siautėdavo dėl meniu peržiūrėjimo ir išeigų „apkarpymo“ per pusę... Priešinosi apvaliems stalams, kėdėms, maisto patiekimui ant furšetinių stalų, 24 val. šampano patiekimui su aptarnavimu, atvežtoms staltiesėms ar medžiaginėms servetėlėms...
  • Piktindavome muzikantus, apibrėždamos jų pareigas šventėje – groti. Draudėme tarp dainų sakyti nešvankias kalbas ir raginti svečius išgerti po taurelę. Didžėjaus tuomet dar nebuvo, o vedėjai buvo vos atsiradę.
Toks pasipriešinimas tik suteikė daugiau patirties... Ačiū visiems Mokytojams!

Šiandien vestuves planuoja visi, kas netingi

  • Ekonominė krizė keitė įmonių organizatorių veiklą – įmonės nebeinvestavo į renginius darbuotojams, tad šie „pasuko“ į vestuves. Bet planuoti vestuves ir organizuoti įmonei renginį – du skirtingi dalykai!
  • Neretai vedėjai siekdami „prisidurti“ prie atlyginimo padeda jauniesiems „truputį pakoordinuoti“, „truputį parekomenduoti“, „truputį padėti“... Bet „truputis“ pagalbos tai ne tas pats, kas specializuotis vestuvių planavime kiekvieną dieną nuo aušros iki sutemos.
  • Internetas / viešieji ryšiai / seminarai nuotakoms – išpasakodami tam tikras vestuvių planavimo paslaptis ir dalindamiesi patarimais planuotojai padeda nuotakoms planuoti vestuves savarankiškai. Bet tai niekada nebus tas pats, kas samdyti vestuvių planuotoją. Viena yra perskaityti daugybę informacijos, o ją pritaikyti praktiškai ir be klaidų – visai kas kita. Juk perskaitę medicinos enciklopediją netampame gydytojais?
  • Buvusios nuotakos, suplanavusios savo vestuves. Ne visos, deja, suvokia, kad viena yra ištisus metus planuoti vienas (savo) vestuves ir visai kas kita, kai reikia suvaldyti dešimtis vestuvių...
  • Vestuvių planavimo imasi supermamos, paauginusios vaikus, atitrūkusios nuo savo darbo rinkos ir tempo, buhalterės, teisininkės, bankininkės, pavargusios nuo įtempto protinio darbo: skaičių, atsakomybių, sutarčių...
Dėl tokios situacijos, manau, šiandien sužadėtiniams susirasti tikrai gerą organizatorių yra iššūkis, suprantama, jeigu jie kelia savo šventei tam tikrus reikalavimus. Gal todėl vis dažniau sulaukiu SOS skambučių iš nuotakų, kurios artėjant šventei ieško naujos planuotojos. Tokiais atvejais visada kyla klausimas, kokiais kriterijais remdamasi pora išsirinko buvusį organizatorių“, – dalinosi patirtimi Inga.

Vestuvių planuotojų rinka šiandien

Kasmet vestuvių planuotojų gretos tik didėjo, o pastaruoju metu pastebiu, kad turbūt kasryt atsibunda po naują organizatorių, dekoratorių, floristą, fotografą ar vedėją... Kaip greitai Lietuva taps vestuvių planuotojų ir dekoratorių šalimi? Ar netrukus vestuvių paslaugų teikėjų bus daugiau nei pačių jaunųjų? Masinis veržimasis į tokią mažą rinką... Kas tai? Mada ar „rožinių akinių“ sindromas?
Labiausiai liūdina, kad didžioji dalis pradedančiųjų nė neįtaria, kad šis darbas – tai nuolatinė padidėjusio streso aplinka, jame nėra savaitgalių, vasarų, laisvadienių, o vestuvių planavimas, floristika, dekoravimas ir kt. sritys reikalauja specifinių žinių ir gebėjimų. Dėl tokio paviršutiniško požiūrio ir / arba gebėjimų trūkumo rinkoje kyla daugybė problemų:
  • Gana dažnai tokie „planuotojai“ šiurpina savo paslaugų kokybe ir suvokimu ne tik jaunuosius, bet ir vilų savininkus ir kt. profesionalius paslaugų teikėjus.
  • Nemokšiškumu iš esmės juodina planuotojo vardą. Jauniesiems tampa vis sudėtingiau susigaudyti kas yra kas rinkoje, ką planuotojas veikia, koks jo darbas ir atsakomybės...
  • Šimtai srities naujokų pigiai dirbdami iškreipia tikrąją šio darbo rinką.
Tad visi, kurie esame arba tik neriate į šį verslą, privalome atsakingai formuoti jaunųjų požiūrį ne tik į save, bet ir apskritai į mūsų profesiją. Kitaip tariant, prieš nuspręsdamas, ar eiti šiuo sunkiu keliu, turite atsakingai įvertinti, ar sugebėsite puikiai, preciziškai (šioje srityje kitaip būti negali) atlikti šį darbą.
Be abejonės džiugu, kad rinkoje yra ir naujų, labai talentingų paslaugų teikėjų – nuoširdžiai tuo džiaugiuosi, o ir pati esu ne vieną talentingą specialistą išauginusi, paskatinusi dirbti šį darbą, mokiau ir dalinausi tuo, ką išmanau. Ir dabar auginu... Deja, ne visi galime planuoti vestuves, ne visiems užtenka gebėjimų. Lietuvai reikia ir gerų buhalterių, ir vadybininkų, ir pardavėjų... Negalime visi tik vestuves planuoti.

Geras vestuvių organizatorius. Koks jis?

  • Tai ypač puikiai organizuotas žmogus. Nepriekaištingai mokantis organizuoti tiek savo, tiek aplinkinių (komandos) darbą.
  • Mokėjimas „klonuotis“ renginio metu, sugebėti matyti toliau už būsimą akimirką.
  • Itin kruopštus ir atsakingas. Smulkmeniškas, atidus, preciziškas, labai (gal net kiek perdėtai) atsakingas. Šiuos „normalius“ žmones erzinančios savybės labai vertingos šiame darbe.
  • Begalinė kantrybė, lankstumas, pakantumas, mokėjimas suvaldyti konfliktus, isterijas, panikas...
  • Vestuvių planuotojo įsipareigojimai ir atsakomybės yra beribės: nuo atsakingos rekomendacijos iki mažiausio preciziškai išlyginto kaspinėlio...
  • Gyvenimiška patirtis, vidinė branda, psichologinių dalykų išmanymas. Gebėjimas suvaldyti visus vestuvių pasiruošime vykstančius procesus.
  • Vestuvių planuotojo profesija reikalauja nepalyginamai daugiau žinių ir patirties, nei tik mokėjimas užrezervuoti šventei reikalingas paslaugas. Tikrasis jos darbas prasideda būtent po rezervacijų, ko labai dažnai nesupranta sužadėtiniai.

Būtinas kūrybinis pradas ir supratimas

Vestuvių planavime būtinas grožio suvokimas. Gana dažnai tenka matyti labai neprofesionalius „darbus“, kuriuos demonstruoja kai kurios „dekoratorės“. Norint teikti kokybiškas paslaugas tiesiog būtina nuolat mokytis ir tobulėti. Prieš pradėdami savarankišką veiklą atlikite praktiką pas profesionalą ar užsirašykite į specialius mokslus / seminarus / kursus, ypač jeigu ketinate dirbti floristo darbą ar dekoruoti vestuves. Patys privalote turėti bent minimalų supratimą ir žinių, kad galėtumėte orientuotis ką kuriate ir kaip.
Šiandien būna gėda žiūrėti į kai kuriuos „dekoratorių“ darbus – gryna saviveikla ir neišmanymas to, ką daro. Ir nieko asmeniško. Prašau neįsižeisti. Visi kažkada pradėjome, mokėmės... Bet atsiverskite „Facebook“ skyrelius ir pateksite į raudonų kaspinų su mėlynais balionais ir popierinėmis gėlėmis stichiją... Blogiausia tai, kad jaunieji, neturėdami patirties, lygina vienų ir kitų darbus, tada stebisi, neretai netgi piktinasi, jiems kyla begalė klausimų... O dažniausiai jie lygina nelyginamus dalykus...

Mano svajonės

  • Labai labai noriu, kad mūsų, vestuvių planuotojų, sritis ateityje ne daugintųsi, o profesionalėtų. Kad vestuvių rinkoje dirbantys žmonės ne tik profesionaliai teiktų paslaugas, bet atliktų ir edukacinę-mokomąją misiją jauniesiems.
  • Norėčiau, kad vestuvių planuotojos profesija būtų labiau įvertinta. Gal net atsirastų specialūs tokios srities mokslai ar oficialūs įvertinimai.
  • Kad klientas gautų tik kokybiškas paslaugas. Mūsų darbas, jeigu jį atliekame sąžiningai, yra labai nepaprastas, reikalaujantis (be minėtų dalykų) kiekvienos situacijos gilaus pajautimo, nuoširdumo, atsidavimo ir meilės.
Linkiu sau ir kiekvienam iš jūsų sėkmės ir gerų klientų, o jauniesiems – stebuklingų, tobulų vestuvių.

Rekomenduojama paskaityti:

 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai