Kaip pasipiršti?


EKSPERIMENTAS: VESTUVĖSE SU PLANUOTOJA LIUCINA RIMGAILE

Daugelis žmonių galvoja, kad vestuvių planuotojoms nėra už ką mokėti ir jų darbas yra lengviausias pasaulyje. Tai visiška netiesa. Vestuvių planuotoja Liucina Rimgailė sutiko mus priimti į vestuves, organizuojamas Druskininkuose, ir iš arčiau supažindinti su vestuvių planuotojos darbu. Praleidusios dieną su Liucina Rimgaile, pačios pamatėme, kad toks darbas reikalauja didelės atsakomybės, greitos reakcijos, drąsos priimti iššūkius, mokėjimo tobulai planuoti laiką ir noro bendrauti su žmonėmis, nesvarbu, kokia tau būtų nuotaika.

Pradžių pradžia

Pirmoji užduotis, kurią mums pavedė Liucina, buvo paimti įrankius ir taures iš nuomotojų, kadangi nuotaka pageidavo krištolinių, paauksuotų taurių, jų nėra taip lengva gauti, ir nedaug kas Lietuvoje tokias nuomoja. Liucina minėjo, kad retai pasitaiko, jog nuomotų taures, bet jei toks nuotakos noras, jį būtina išpildyti, net jei taurės turi atkeliauti iš Kauno. Iš vakaro susikrovėme taures ir įrankius ir nekantriai laukėme rytojaus!
 Asmeninio archyvo nuotrauka
Birželio 25 diena. Šeštadienis. Rytas. Nepakeliamai karšta. Tikriausiai puikus oras švęsti vestuves. Besiruošiant pajudėti į „Avirio vingį“ mums paskambino viena moteris, kuri vežė dekoracijas į Druskininkus ir pamiršo dalį reikalingų daiktų Kaune. Moteris dėl savo užmaršumo apkaltino didelį ore tvyrojusį karštį. O ką gi daryti vestuvių planuotojai, kai ne visi žmonės atlieka savo darbus ir kaltina orą arba ką kita? Vestuvių planuotoja minėjo, kad retai planuoja vestuves, kurios labai toli nuo Vilniaus, kur ji gyvena. Sužiūrėti visą personalą, sukoordinuoti ir neprarasti brangaus laiko sprendžiant klaidas, jei vestuves organizuotų Klaipėdoje, būtų sudėtingiau. Ir tai puikiai įrodo pavyzdys, kai buvo pamirštos dekoracijos, kurių būtų tekę laukti dar ilgiau, jei nebūtumėme važiavusios ryte iš Kauno.
Iš Kauno pajudėjome prieš 9 val. Nedidelis mašiniukas buvo pilnas įrankių, lėkščių, kitų daiktų, reikalingų vestuvėms, į kurias važiuojame. Reikėjo nuvykti į „Avirio vingį“, esantį netoli Druskininkų. Supratome, kad laukia ilgas kelias, o ir mašiniukas, prikrautas daiktų, sunkiai riedėjo. Tačiau noras sužinoti, kaip dirba vestuvių planuotoja, kirbėjo visą kelią.
Nors ir truputį paklydome, tačiau apie 11 val. jau buvome prie vilos, kur mus pasitiko dvi žvaliai nusiteikusios besišypsančios moterys. Viena jų buvo Liucina, o kita – Aurelija, Liucinos padėjėja. Susėdusios ant laiptų gėlių jūroje, ruošė puokštes dekorui.
 
Asmeninio archyvo nuotrauka
– Vakar čia vyko kita šventė, todėl kol kas į vidų patekti negalime, – pasakė vestuvių planuotoja. – Turėsime labai mažai laiko pasiruošti, todėl pirmuosius darbus pradėjome čia.
Turėjome kelias minutes atsikvėpti po kelionės, ir kibome į darbus. Sunešėme į salę nuostabius Liucinos rankų darbo vainikėlius, kurie puikavosi ant 5 stalų, stovinčių viduje, žibintus bei daiktus iš mašinos. Atrodė, viskas klostosi gerai. Bet... atsitinka visko. Šį sykį mus pavedė taurės. Kelios nuostabios krištolo taurės dužo. Liucina iškart turėjo įvertinti ar likusių užteks visiems ir reikalui esant suorganizuoti papildomų. Nesklandumas, bet pozityvumas ir šypsena vis tiek nedingo nuo jos veido.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Paruošiamieji darbai

Sunešusios visus reikalingus daiktus į vidų ir apėjusios vilą, turėjome apie valandą, kol važiuosime prie bažnyčios. Viskas vyko taip greitai, laikas tarsi skriejo. Tačiau Liucina su Aurelija puikiai tvarkėsi.
Vėliau atvažiavo maisto tiekėjai. Liucina sakė, kad su jais turėjo daug derėtis, kad vestuvėse naudotų nuomotus įrankius. Atrodo, nesvarbu, kokie įrankiai. Bet vestuvių planuotojos darbas ir yra su visais susitarti iš anksto, kad vestuvių dieną nekiltų jokių nesklandumų.
Paruošus stalus Liuciną užklupo dar vienas iššūkis –nuomotoja apsiskaičiavo su įrankiais ir įdėjo keliais vienetais per mažai. Liucina greitai išsprendė ir šią problemą, o tai dar kartą įrodė, kad vestuvių planuotoja turi turėti greitą reakciją ir nepasimesti.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Ceremonija pasibaigė, o darbai ne

Atėjus ceremonijos laikui, pajudėjome į Druskininkų bažnyčią. Liucina viską prižiūrėjo: kunigą, vaišes prie bažnyčios, kad svečiai turėtų žiedlapių, kalbino ir bendravo su sutuoktinių svečiais, davė jiems patarimų, ką veikti iki vakarienės, kol jaunavedžiai bus fotosesijoje.
Asmeninio archyvo nuotrauka
Po truputį rinkosi pamergės, pabroliai. Buvo įdomu stebėti, kaip ateina jaunoji. Jaunoji buvo smulkutė, tačiau tvirta, kaip Liucina prilaiko suknelės apačią ir spusteli padrąsindama. Ceremonija truko neilgai, paskui – sveikinimai. Netikėjau, kad vestuvių planuotoja net gėles paima, kad nuotakai netrukdytų. Tačiau supratau, kad tą dieną Liucina su Aurelija buvo jaunajai ne tik nuostabios šventės kūrėjos bet ir padėjėjos, kaip seserys.
Atlikusios šiuos darbus, greitai vėl grįžome į „Avirio vingį“. Laukė daug nebaigtų užduočių, o laikas vis tirpo ir tirpo... Lauke buvo +35C…
Asmeninio archyvo nuotrauka
Iki svečių atvažiavimo buvo likusi valanda su puse, Liucina minėjo, kad dažnai svečiai mėgsta susirinkti anksčiau, todėl laiko turi dar mažiau. Saldus stalas, linkėjimų knyga, fotosiena ir visos dekoracijos, dovanėlės svečiams miegamuosiuose, o kur dar sužiūrėti, kad vestuvių didžėjus, vedėjas ir visa komanda būtų laiku ir savo vietose ir duoti jiems nurodymus. Liucina ir Aurelija sukosi kaip suktukai: tvarkė, taisė dekoracijas, kurias darkė pakilęs vėjas. Buvo gražu žiūrėti! Liucina minėjo, kad planuotoja dažniausiai nedekoruoja vestuvių, tam samdomi atskiri specialistai, tačiau šiuo atveju nuotaka pasirinko Liucinos dekorą, kas jai pačiai buvo labai malonu, tačiau laiko ir pastangų prasme visko tikrai nepalengvino.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Išvados: Kokia gi ta vestuvių planuotojos diena?

Nelaukėme, kol pradės rinktis svečiai, ir pajudėjome link Kauno. Liucina mums įteikė nuostabiai skaniai atrodančių savo kepyklėlės keksiukų ir smagiai su ja atsisveikinome. Praleidusios dieną su vestuvių planuotoja galėjome įsitikinti, kad tik didelis įdirbis, pasiruošimas iš anksto, greita reakcija yra geros vestuvių planuotojos savybės. Ir tiems, kurie galvoja, kad vestuvių planuotoja nurodinėja, ką kur dėti, galime pasakyti, kad taip nėra, ji pati sunkiai dirba ir nė minutę neatsikvepia, kad viską suspėtų ir kad vestuvių šventė būtų tobula. O kur dar ilgas pasiruošimas iš anksto šiai dienai?
Asmeninio archyvo nuotrauka
Išsukant iš kiemo dar kalbėjom, kad buvo įdomu pamatyti, kaip iš tikrųjų vyksta pasiruošimas, kad jis nėra lengvas. Turi numatyti visus atsarginius variantus. Pamatėme savo akimis ir įsitikinome, kad Liucina puikiai tai sugeba!

Ar jau skaitei apie:

 
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
1
Komentarai
2016-07-20 22:47
jep
taip nutinka su gėlėm, kai puokštes daro ne floristai, o vestuvių planuotojos. Lauko žibintai ir krištolo taurės auksiniais krašteliais. Aš maniau, kad jos darbas vestuves planuoti - suorganizuoti, kad viskas būtų savo vietoje, laiku ir suderinta, o ne daryti viską pačiai??? O kodėl tada keksiukų pati nekepa?
Pati tekėjau su vestuvių planuotoja - tikrai nei maisto, nei gėlių ant stalų nedėliojo - tas buvo patikėta savo srities specialistams, o jos darbas surasti juos tokius, kad mokėtų gerai savo darbą.