Renginys „10 paslapčių Jūsų vestuvėms“: Vestuvių planuotojos patarimai


MONIKOS IR TAUTVYDO VESTUVĖS: „VISKĄ PLANAVOME PATYS“

Nuotrauka iš asm. arch. 
Raudoni sportbačiai, trumpi pamergių sijonai ir juodi balionai vestuvėms? Kodėl gi ne? Taip savo vestuves atšventė nuostabi pora – Monika ir Tautvydas Girdziušai, kurie sutiko su APIEVESTUVES.LT skaitytojais pasidalyti savo įspūdžiais ir patarimais.
Kiek laiko esate kartu? Kada ir kur įvyko jūsų sužadėtuvės?
Prieš nuspręsdami tuoktis, kartu buvome labai neilgai, matyt, tai vienas iš tų atvejų: kai sutinki ir supranti. Padraugavę keletą mėnesių, susituokėme santuokų rūmuose, susilaukėme nuostabaus sūnaus ir po pusantrų metų ištarėme „taip“ bažnyčioje.
Vestuves planavote patys ar padėjo šios srities profesionalai (koordinatoriai, planuotojai, dekoratoriai ir kt.)? Kaip sekėsi pasidalyti darbais ir juos dirbti?
Viską planavome patys. Aišku, pagelbėjo auksarankės draugės ir giminaičiai, kuriems visiems tariame nuoširdų ačiū. Didelės šventės nenorėjome, taip kad buvo paprasčiau. Pavyzdžiui, desertus pasigaminome su draugėmis per vaiko pietų miegą, likus dienai iki šventės. Užkandžiais rūpinosi mūsų mamos tą pačią dieną. Dekoru užsiimu pati, todėl nebuvo reikalo kažko ieškotis: samdžiausi save – „Lapės Stilius“. Didelį darbą puošiant atliko draugė Brigita, kuri taip pat dirba su dekoracijų kūrimu. O vakarinę dalį šventėme jaukioje kavinės „InVino“ terasoje, tad ten viskuo pasirūpino kiti. Be to, labai ačiū nuostabiai fotografei Vilijai Paulauskaitei, kuri atkeliavo didelį kelią iš Klaipėdos ir išpildė visus mūsų norus.
Šventėje vyravo raudonos spalvos akcentai. Kodėl pasirinkote būtent tokį koloritą? Kokias spalvas derinote ir kaip?
Iš tikrųjų mano vizija buvo visai kitokia, norėjau juodų ir baltų vestuvių – dryžuotos ilgos suknelės, ir jokių kitų spalvų. Bet susidūriau su problema, kad neradau norimos medžiagos ir nusprendžiau būti balta. Svarsčiau, kokias spalvas įvesti, ir vyras išsprendė šią mįslę nusipirkęs ryškiai raudonus vestuvinius batus. Tada nusprendėme viską derinti prie jų, bet tik akcentus, buvo baisu persistengt su detalėm, todėl jų naudojom minimaliai.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Svečiai vietoje gėlių jums dovanojo juodų ir baltų balionų. Kaip kilo būtent tokia idėja? Ką vėliau su balionais veikėte? Kur juos dėjote po vestuvių?
Po santuokos metrikacijoje buvome gavę didelius glėbius gėlių, jas merkėme kibiruose, nes netilpo. Šį kartą pamąstėme, kad to nebenorime, ypač kai namie mažas vaikas, kuris išsimaudytų gėlėse. Balionus pasirinkome tam, kad būtų gražus vaizdas tiek bažnyčioje, tiek šalia, o po ceremonijos jie puikiai pravertė fotosesijoje.
Kur vyko jūsų ceremonija? Trumpai papasakokite apie ceremoniją.
Ceremonija vyko Šv. Kryžiaus bažnyčioje, ją pasirinkome dėl kunigo Kęstučio Palikšos – vyro bendraklasio, mums labai patiko jo bendravimas iki šventės bei pamokslai per ceremoniją, viskas vyko laisvai ir vis nuaidėdavo svečių juoko gaidelės. Per ceremoniją grojo vargonai, buvome pasisamdę fleitininkę, nuo muzikos ėjo šiurpuliukai. Turėjome liudininkus bei dvi pamergių ir pabrolių poras, pamergės skaitė psalmes, kurios sugraudino visus susirinkusius.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Kaip prasidėjo jūsų rytas? Trumpai papasakokite, kaip praėjo diena. Ar susidūrėte su kokiais nesklandumais? Kas labiausiai įsiminė?
Tiesą pasakius, pačios ceremonijos visai nebijojau ir nesijaudinau, tačiau susidūriau su kitu klausimu, su kuriuo susiduria mažus vaikus turinčios mamos: kam palikti vaiką per ceremoniją, kai jis verkia ir nenori būti bažnyčioje, o artimiausi žmonės, savaime suprantama, nori būti viduje. Tai viskas išsisprendė netikėtai ir ekspromtu: su vaiku lauke liko vyro sesė, kuriai esame labai dėkingi. 
Rytas buvo ankstyvas, vežiau vyrą su vaiku pas savo mamą, kur buvo ir vyro mama su kitais artimiausiais giminėmis, o pati išlėkiau pasiimti gėlių ir darytis šukuosenos, atradau nuostabią meistrę „Shnai Shnai“ kirpykloje – Robertą. Ji pasistengė ir likau be galo patenkinta. Po kirpyklos važiavau namo, ten manęs laukė pamergės ir vizažistė, kurią taip pat rekomenduoju ir neįsivaizduoju kitos – Ieva Damulienė. Tuo tarpu, kol mane gražino ir rengiausi, mano pamergė pusseserė Dovilė viskuo rūpinosi prie bažnyčios: statė stalus, dėliojo užkandžius ir pasitiko pirmuosius svečius. Man susiruošus atvažiavo tėtis, kuris ir nuvežė mane prie bažnyčios, ten susitikau su vyru, vaiku ir kitais svečiais.
Tiek nuotaka, tiek jaunikis atrodė labai stilingai. Kas rūpinosi jūsų įvaizdžiu? Kur rinkotės drabužius?
Mano vyras turi aiškų ir tvirtą stilių, taip pat akcentus, be kurių jo neįsivaizduoju. Tai petnešos, sportiniai batai. Niekada turbūt nemačiau jo su lakiniais, tad vyrui išrinkti kostiumą buvo nesunku, jis žinojo, ko nori, ir ieškojom tikslingai. O sau suknelę taip pat mintyse buvau susikūrusi. Kai radau siuvėją, teliko paaiškinti, ko noriu. Tačiau suknelė transformavosi ir tapo korsetu su sijonu, buvo išpildytas mano noras – kišenės, todėl nereikėjo delninukės.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Vietoje ilgų pamergių suknelių pasirinkote raudonus sijonus. Kam kilo ši idėja?
Su pamergėmis buvo daug diskusijų ir daug skirtingų variantų. Faktas, kad nenorėjome ilgų ir stereotipinių pamergių suknelių, nes merginos ir pačios netipinės: kelios su tatuiruotėmis, viena su ryškia įspūdinga šukuosena. Taip pat ir pabroliai, tarp kurių buvo ir vaikinas su dredais – mano brolis. Kadangi merginos skirtingų sudėjimų, matavosi daug variantų ir labiausiai prigijo ryškiai rožiniai sijonai, kurie derėjo prie mano gėlių puokštės, nes floristės prašiau tarp raudonų įmaišyti ir rožinių gėlių.
Monikos TOP 3 patarimai jaunavedžiams:
  1. Svarbiausia – ne nervintis, o džiaugtis kūrybiniu procesu
  2. Nepergyventi dėl smulkmenų.
  3. Jei nesiseka ar reikia patarimo, kreiptis į mane.

 Ar jau skaitei? 

Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai