Įdomus įėjimas į bažnyčią


NEĮPRASTOS DOVILĖS IR GYČIO VESTUVĖS: VIETOJ VAKARINĖS DALIES – IŠKYLA

Nuotrauka iš asm. arch. 
Jokie nesklandumai negali sugadinti ypatingos vestuvių dienos, juk visada yra išeitis, kad ir kokia sunki padėtis būtų. Net jei ir plyšta bateliai prieš pat ceremoniją, net jei ir vestuvinio torto nėra ant stalo laiku. Bet tai tik mažytės smulkmenos, keliančios juoką. Su tokiomis nuotaikomis savo vestuves atšoko Dovilė ir Gytis Mickai. Nuostabiais patarimais, kaip neprarasti optimizmo, ir įspūdžiais apie neįprastą tematiką dalijasi nuotaka Dovilė.
Kur ir kada įvyko jūsų sužadėtuvės? Po kiek laiko nuo piršlybų susituokėte?
Hmm. Sužadėtuvės... Tikėjausi, kad jas nujausiu ir kur nors tarp minios kitų svetimų žmonių priklaupęs mylimasis pasipirš, bet realybėje buvo viskas kitaip. Tai įvyko 2014 metų lapkričio 9 dieną, buvo likus viena savaitė iki mano 25 gimtadienio. Mes grįžome vakare namo po sekmadienio gastrolių, buvom tik dviese namuose ir jis susikaupęs priėjo prie manęs, tiesiog atsiklaupė, atidarė dėžutę ir tada aš sustingau ir negirdėjau jo klausimo, nepamenu, ar jis klausė: ,,Ar būsi mano žmona?“ ar ,,Ar tekėsi už manęs?“
Bet tai buvo nesvarbu, aš po kiek laiko atsitokėjau ir sakau jam: „Ne, gal dar ne dabar. Einu ir greitai gražiai apsirengsiu, tada pakartojam, gerai?“
Jis man sako: ,,Nekalbėk nesąmonių, mieloji, tu nuostabi.“
Aš jam sakau: ,,Nu gerai, parodyk tą žiedą... O, visai toks nieko, gerai, sutinku.“ Paskui kelias minutes pasidžiaugėm vienas kitu, vėliau aš žiedu, ir nuo tada esam dar laimingesni. Susituokėme po piršlybų praėjus 1 m. 6 mėn. 12 dienų.
Nuotrauka iš asm. arch.
Kurią bažnyčią pasirinkote santuokai? Kaip atrodė ceremonija? Kaip dekoravote bažnyčią?
Santuokai pasirinkome Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Tai mažo miestelio bažnytėlė su savo varpine Kauno rajone. Ją pasirinkome ir dėl tos priežasties, kad netoliese buvo šventės vieta, kurioje baliavojome. Dėl šio sprendimo nė kiek nesigailime.
Ceremonija truko apie 40 min. ir tikrai mums neprailgo, buvo jauki ir graži, ir jautri. Mus sutuokė kun. teol. lic. Virginijus Gražulevičius, tai žmogus su geru humoro jausmu. Kunigas mus pasitiko prie bažnyčios. Kai įėjome į vidų, visi svečiai į mus žiūrėjo, mes į juos, tai buvo kažkas nuostabaus. Neapsakomas jausmas, kai žinai, kad artimi žmonės, kurie tau svarbūs, yra kartu vieną iš svarbiausių ir nuostabiausių dienų tavo gyvenime.
Mano brolis skaitė skaitinį, kuris vertė susimąstyti, kas yra tikra santuoka.
Mes patys skaitėme priesaiką ir aš taip jaudinausi, kad net susigraudinau, bet iš paskutiniųjų sukaupiau jėgas ir perskaičiau priesaiką iki galo.
Bažnyčios dekoravimu nesirūpinome nei mes patys, nei mūsų šventės dekoratorė. Kunigėlis per mūsų susitikimą buvo sakęs, kad bažnyčia pati pasirūpina visa puošyba. Taip ir buvo: gėlių neperkrauta, o priekyje šonuose buvo pastatytos aukštos žvakidės su baltomis žvakėmis. Man tai tikrai atrodė labai subtiliai, taip pat buvo išlaikytas ir bažnyčios vientisumas. Kartais įsiterpdavo vargonininkė, kurios buvo malonu klausytis.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Pasirinkote trumpą nuotakos suknelę ir žemakulnius batelius. Kaip kilo tokia idėja? Kas pasirūpino tiek jūsų, tiek jaunikio išvaizda?
Manau, kad buvau netradicinė nuotaka – mėgstu išsiskirti iš kitų, o ši diena buvo tam skirta! Pasimatavusi vestuvinių suknelių nuomos punkte kelias ilgas sukneles, nusprendžiau – jos ne man! Noriu per savo šventę nesikankinti ir dar, kad man būtų patogu, nes aš labai mėgstu patogumą. Tad aptarus su mama savo vestuvinę suknelę nusprendžiau, kad noriu tik jos megztos suknelės ir dar trumpos; ir voilà – vestuvių dieną aš nuostabi! Suknelės ten buvo dvi – apatinę siuvausi pas siuvėją, o viršutinę numezgė mama iš plono moherio.
Ooo... mano batai. Juokas ima juos prisiminus. Kaip jau minėjau, mėgstu patogumą, tad nesunkiai radau baltus batelius (sportinio tipo) Kauno komisiuke ir nusprendžiau, kad man jie kuo puikiausiai tiks prie suknelės. Tačiau jaunajai reikia būti pasitempusiai, tad dar tam pačiam komise radau ir raudonus batelius-kojines, su kuriais planavau būti namuose ir Kauno rotušėje, bet, deja, jie neatlaikė iki Kauno rotušės, nes suplyšo abiejų batų priekis. Buvo šiek tiek liūdesio ir juoko, bet įšokau į baltus sportbačius ir buvau nuo tada crazy nuotaka.
Jaunikio kostiumą taip pat nesunkiai radome pirkti, dar šiek tiek teko jį pakoreguoti pas siuvėją, bet paskui buvo superinis. Nusprendėme pirkti tamsiai mėlynos spalvos kostiumą, nes juodi jau gana pabodę, be to, norėjosi daugiau spalvų vestuvėse.
Iš esmės savo išvaizda rūpinausi pati ir mama, o jaunikio išvaizda rūpinomės mes abu.
Nuotrauka iš asm. arch.
Kaip vyko šventės planavimas? Kas prisidėjo prie šio proceso? Kokius darbus darėte patys, o galbūt viską patikėjote profesionalams?
Šventės planavimas vyko labai sklandžiai: mums patiems praktiškai nereikėjo nieko ieškoti, pasiūlymai mus susirado. Mūsų nuostabios šventės ir dienos planuotoja buvo vyriausios pamergės (o dabar jau ir mūsų) geriausia draugė Ieva Poderytė. Tai žmogus, gimęs kurti nuostabius dalykus, jos mintys viena už kitą unikalesnės ir nuostabesnės. Ji pati labai nuostabi. Ieva mums sukūrė šventę ir pranoko mūsų lūkesčius!
Iš esmės visi svečiai kaip nors prisidėjo prie mūsų šventės kūrimo: dėdė pripjaustė trinkų, nes vestuvėse dominavo kaimiškas stilius + vyšninė spalva, pamergės susiieškojo sukneles, pabroliams peteliškes pasiuvo mano draugė, o brolis su pamerge vedė šventę (todėl nereikėjo samdyti vestuvių šventės vedėjo), patys palapinėje susikabinom lemputes, kurios tamsiu paros metu atstojo šviestuvus, viena draugė pigiau padarė makiažą, kita pigiau padarė šukuoseną ir t. t. Kitaip tariant, visi kartu pasidarėme sau šventę!
Pati dariau tik kelias dekoracijas, pvz., tuos popierinius indelius dekoravau nėriniuota juostele (juose buvo vynuogės), nuotakos puokštę ir jaunikio bei pabrolių atlapo puokšteles dariau irgi pati, pamergių puokšteles padėjo daryti jaunikis ir viena pulko pora, o visa kita padarė mūsų dekoratorė. Profesionalų nesamdėm, išskyrus maisto tiekėjus švediškam stalui, UAB ,,Kaspaula“. Tai jiems buvo vienas iš lengvai įveikiamų iššūkių, nes jie ruošia kitokio pobūdžio banketus, o ne vestuvinių vakarienes. Labai esame jais patenkinti, AČIŪ UŽ SKANŲ MAISTĄ.
Papasakokite, kaip kilo idėja vakarinę dalį organizuoti kaip iškylą? Kaip ją įgyvendinote? Kokios buvo svečių reakcijos?
Iškylos tema buvo vis apgalvojama iš anksčiau. Kadangi radome šventės vietą ir supratome, kad reikės statyti palapinę, skirtą švediškam stalui, šokiams ir DJ, atsiminėme europadėklus. Iškart mintyse sukūrėme iškylos viziją ir tai atrodė tinkamiausias variantas mūsų šventei. Tiesiog tai buvo labai didelis išskirtinumas iš kitų vestuvių ir tai mums patiko.
Iš pažįstamų išsinuomavome europadėklus ir pagalvojome, kad jų bet kaip nepadėsim, tad tokius suolus uždengėme rusvos spalvos pledukais ir pridėjome vyšninės bei šviesios spalvų pagalvėlių. Ant paletinių stalų buvo vazelės su violetinėmis alyvomis, trinkelėmis ir indeliais su vynuogėmis. Svečiai įsidėję valgyti, galėjo susėsti iškylos zonoje. Buvo sukurtas vientisumas ir išlaikyta „Rustic“ tema.
Svečiams tai buvo neįprasta, bet visi dar iki šiol kalba, kaip buvo įdomu ir daug smagiau nei susėdus prie ilgo stalo linguoti į vieną ir į kitą pusę. Per šventę visi svečiai buvo užimti: susiskirstę komandomis žaidė vieną bendrą žaidimą, kurio pabaigoje buvo ir nugalėtojai, ir kiekviena komanda jauniesiems sukūrė ketureilį. Taip pat buvo ir momentinis fotoaparatas, kuris šventėje labai pasiteisino! Dar turėjome žaidimą „Big Jenga“, kurį žaidė kartu tetos, dėdės ir jaunimas.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Kur ieškojote informacijos ir idėjų, planuodami šventę? Kiek laiko buvo likę iki vestuvių, kai pradėjote planuoti? Su kokiais nesklandumais susidūrėte?
Informacijos ieškojimas, kaip, manau, ir kiekvienos nuotakos, prasidėjo interneto platybėse. Ten tiek beprotiškai daug informacijos, kad įmanoma ir pasiklysti. Taip pat pirkau žurnalus ,,Vestuvės“, kuriuose yra sukonkretinta informacija, domėjausi viskuo iškart ir tik po kelių mėnesių supratau, kad laikas taip tirpsta, kad reikia susistyguoti etapus ir detales. Buvau kaip sakant užsikabliavusi už vestuvių planavimo ir labai džiaugiuosi, kad turėjau daug pagalbininkų!
Vestuvių planavimu užsiėmiau likus 9 mėnesiams iki vestuvių, tada ir ieškojau visur informacijos kas, kaip ir kada. Po kokio mėnesio aprimau ir net išvis apleidau, bet likus kokiems 5 mėnesiams jau su mūsų vestuvių dekoratore Ieva Poderyte kaip reikiant kibom į darbus. Pradėjome aptarinėti vestuvių spalvą ir tematiką ir baigėme kalbėdamos apie alkoholinius gėrimus. Planuoti savo vestuves buvo labai smagu!
Drįsčiau teigti, kad planuojant vestuves didelių sunkumų nebuvo, mažų gal keli, bet aš jų dabar tikrai nepamenu. 
Šventę puošė alyvos ir violetinės spalvos akcentai. Kaip kilo ši idėja?
Pagrindinė vestuvių spalva buvo vyšninė ir kaimiškas stilius. Kadangi savo šventei pasirinkome ne uždarą patalpą, o daug žalio ploto, palapinę ir europadėklus, tai parinkome rusvus pledus ir vyšninės bei rusvos spalvos pagalvėles. Violetinės spalvos alyvos tiesiog pagyvino mūsų vestuvių spalvų paletę ir šiaip jos buvo tuo metu žydinčios nemokamos gėlės, kuriomis dekoratorė puošė stalus. Alyvas mums dovanojo kaimynė, tereikėjo jos paprašyti ir pasakyti, kam mums jų reikia. Tada ji geranoriškai sako: ,,Mergaitės, skinkitės, kiek tik jums jų reikia, juk tokia graži šventė.“ Gera, kad yra tokių žmonių.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Nuotraukos atrodo labai žaismingai. Kur vyko fotosesija? Kas išrinko šias vietas? Trumpai papasakokite, kaip vyko jūsų fotosesija.
Mūsų vestuvių fotografė buvo Ieva Gustaitė-Jonauskienė, feisbuke – „Ievos Juosta“. Ją radome per pažįstamus. Jau pirmą kartą su ja susitikusi ir pažiūrėjusi jos nuotraukas supratau, kad aš jos noriu! Tai žmogus, atiduodantis visą save tą dieną, žmogus, turintis daug minčių ir jėgų, kuriomis dalijasi su jaunavedžiais. Žodžiu, Ievutė nuostabi.
Fotosesijos buvo trys: pirmoji ant Jėzuitų terasos stogo (maža fotosesija su pulku), antroji buvo Vytauto parke atrakcionuose ir trečioji – jaunųjų fotosesija rapsų laukuose.
Vytauto parke važinėjome su elektrinėmis mašinėlėmis, ten buvo supersmagu, apsitrankėm taip, kad net jaunajai ir pamergėms dar visą savaitę buvo mėlynės ant kelių; ir vėliau buvome orbitoje, ten tai man su jaunikiu buvo baisu, galvojom, kad iškrisim. Ir, žinoma, pusvalandukui su fotografe pabėgome nuo pulko mažai jaunųjų fotosesijai.
Vietas fotosesijoms išrinko mūsų nuostabioji fotografė. Nuotraukos, manau, žaismingos dėl to, kad nesirinkome fotografuotis miesto centre ar pan., nes tai net nebūtų tikę mūsų tematikai.
Mūsų fotosesija vyko gan sklandžiai. Po bažnytinės ceremonijos papozavę prieš objektyvą su svečiais, su fotografe išvažiavome valandėlei pasifotografuoti rapsų laukuose. Ši mintis buvo super! Mes tiesiog ten abu lakstėm po tą rapsų lauką, o fotografė gaudė kadrus ir štai rezultatas. Kadrai tokie nuostabūs, kad pažiūrėję į nuotraukas po kelerių metų, manau, išgyvensime tas akimirkas iš naujo. Tokia fotosesija neįpareigojo mūsų per daug, mes jautėmės laisvai ir nuostabiai.
Nuotrauka iš asm. arch. 
Kaip praėjo jūsų diena nuo ryto iki vakaro? Ar viskas vyko sklandžiai? Kas labiausiai įsiminė?
Diena prasidėjo anksti ir baigėsi 2 val. nakties, bet atrodė, kad tai buvo vos kelios valandos, nes, kaip sakoma, geri dalykai greitai baigiasi. Bet mūsų meilės dienos vis dar tęsiasi! Kad ir anksti atsikėlus buvau, bet būčiau dar šokus iki paryčių, bet, deja, buvo užsakytas autobusiukas, kuris išvežiojo svečius, o taip pat ir mus namo. Ech, buvo supergera diena!
Hmm, nesklandumai? Na, jų juk būna ruošiant bet kokią šventę. Mūsų nesklandumas buvo tortas. Moteris nežinojo, kur jį vežti, tad mano pusbroliui reikėjo ją pasitikti ir palydėti iki sodybos. Ai, ir dar mano batai, kurie suplyšo, o visa kita buvo NUOSTABU.
Labiausiai įsiminė visų svečių šypsenos, juokas ir šilti apkabinimai bei geras laikas kartu! Mums labai pasisekė ir oro atžvilgiu, nes prieš tai ir paskui abu savaitgalius lijo (jeigu aš gerai pamenu).
Turbūt dar kartą pasikartosiu – esam labai laimingi, kad priėmėm sprendimą švęsti iškylos stiliumi ir tai, kad pasirinkome vienos dienos vestuves. Nuostabiai praleidome laiką ir dar ilgai prisiminsime savo vestuves!
Nuotrauka iš asm. arch.
Jūsų TOP 3 patarimai ir linkėjimai būsimoms nuotakoms:
  1. Tą dieną būkite nuostabiausios ir nesinervuokite dėl smulkmenų, geriau, jeigu susierzinote, apkabinkite ir pabučiuokite savo vyrą.
  2. Visą dieną šypsokitės, nes visi jus stebi ir jūs esate dėmesio centre.
  3. Nusipirkite patogią avalynę ir nesikankinkite su tais aukštakulniais!

Ar jau skaitei?

 
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai