Pasigaminti popierinį burbulą (pom pon‘ą) galite ir pačios


JAUSMINGA DOVANA TĖVAMS – ZOOMBOOK FOTOKNYGA

Nuotr. iš asm. arch. 
„Mūsų, Mantautės ir Tomo, vestuvės įvyko rugpjūčio 20 dieną. Iki paskutinės minutės tikėjau, kad bus geras oras ir, ačiū Dievui, tą dieną jis mus nudžiugino! Mes gyvename Islandijoje, todėl labai laukiau, kai ši fotoknyga pasieks mus čia. Mano mamytė Kristina (deja, tėvelio netekau prieš daug metų ir galiu drąsiai teigti, kad ji atstoja juos abu) gyvena kartu su mumis jau porą metų, jaunikio tėveliai Gražina ir Vitalijus gyvena Rokiškio rajone“, – pasakojimą apie save pradėjo šių metų nuotaka Mantautė, kuri ZOOMBOOK konkurse laimėjo fotoknygą, tapusia dovana tėvams su visais jausmingais prisiminimais.

Pradėkime nuo pradžių – kokius vaidmenis tėveliams skyrėte planuodami savo vestuves? Ar jie turėjo specialių užduočių?

Planuojant vestuves neskirsčiau žmonių į gimines, tėvus, seses ir brolius. Mūsų svečiai negavo dovanėlių, visas lėšas ir pastangas skyrėme visapusiškam šventės apipavidalinimui, geresniems paslaugų teikėjams. Norėjau, kad šventė tėvams tikrai būtų šventė. Žinojau atvejų, kai savo vaikų šventei mamos ruošia užkandžius ar įdarytas lydekas, todėl mūsų prioritetas buvo leisti tėvams jaustis visapusiškai – būti atsipalaidavusiems, pasipuošusiems ir džiaugtis jaunųjų laime. Nors ir tėveliai neatliko jokių darbų, negavo jokių įsakymų ar prašymų, vienintelis dalykas, be kurio neapsiėjome savo šventėje, buvo lietuviškų tradicijų saugojimas, nes tai be galo jautrios akimirkos. Mamytė bendravo su anyta, pirko šeimos židinį, kūrė žodžius, ji dar Islandijoje ieškojo taurelių, padėkliukų ir lėkštelių, skirtų vandeniui, duonai ir druskai.

Ar planavote specialias dovanas savo tėvams?

Šia tema daug diskutuota, visos tos dovanos, tiesą sakant, atrodo, beprasmės arba tiesiog mados dalykas. Apie tai kalbėjome ir su mama – seniau tėvai vaikams iškeldavo vestuves, vadinasi, finansiškai vaikai dar nebuvo apsirūpinę ir tėvai už viską mokėjo pinigus paslaugų teikėjams arba šventę ruošdavo savo pastangomis, todėl jaunieji atsidėkodami jiems įteikdavo dovanas. Mūsų atveju, už vestuves finansiškai buvome atsakingi tik mes. Dovana su užrašu „Ačiū, kad užauginot“, man atrodo, per mažai – gera šventė, kartu praleistas laikas ir prisiminimai yra daug geriau nei dulkes renkantis suvenyras. Tėveliai yra Dievo duota dovana, žmonės, kurie bet kokiais gyvenimo atvejais visapusiškai palaiko, skatina tobulėti, džiaugiasi savo vaikų laime. 
Nuotr. iš asm. arch.

Kaip sekėsi gaminti ZOOMBOOK laimėtą fotoknygą, skirtą savo tėvams?

Fotoknyga buvo projektas, atėmęs nemažai laiko, bet jau sužinojusi apie šią dovaną, numaniau, kaip ji atrodys. Pirmas dalykas, kurį turėjau padaryti, tai grįžus namo, į Lietuvą, rasti senus albumus, surinkti reikalingas nuotraukas. Šią knygą kūriau su mintimi, kad ištekėjusi dukra į naujus namus pasiima net savo vaikystės fotoalbumus, tad norėjau, kad dalis manęs būtų visada su ja. Fotoknygą pradėjau Ramutės Skučaitės eilėraščiu iš vaikystės, kuris vis šmėžavo mintyse. Visada jį skaitydama susigraudinu, jis puikiai tiko šiai knygai. Joje sutalpinau mūsų šeimą, iš mamos surinktų nuotraukų sumaketavau prisiminimų lentą. Labai smagu mamos nuotraukose matyti save ar sesę. Taip pat įtraukiau visas vestuves, datas, kad mama niekada jų nepamirštų ir galėtų pažiūrėti tiek savo vestuves, tiek sesers ar mano, kurios vyko kas dvejus metus. Kelis lapus skyriau mamos anūkų fotografijoms, surinkau pačias smagiausias iš įvairių gyvenimo etapų.
Nuotr. iš asm. arch.
Mieliausia buvo kurti sesių arba mūsų moterų puslapius – mūsų šeima moteriška, po tėvelio netekties visuomet buvome tik mes, moterys, tad atitinkamai yra puslapių, kuriuose tik sesės arba mes su mamyte. Vieną puslapį skyriau gimtadieniams, kad ji niekada jų nepamirštų. Įgyvendinau idėją ir pasidalinau prisijungimo duomenimis su sesėmis – jos padarė savo puslapius su laiškais mamai, savąjį taip pat parašiau. Keliuose puslapiuose sutalpinau smagiausias vaikystės akimirkas, kurių mama galbūt savo namuose neturi, nes nuotraukų albumus mes jau pasiėmėme. Knygos viršelį vainikavo nuotrauka, kurią su visa pagarba fotografui Mindaugui Navickui gavau išimties tvarka, nes žinojau, kad per vestuves turėsime bendrą merginų nuotrauką. Labai džiaugiuosi šiuo projektu, esu patenkinta rezultatu ir, tikiuosi, mamai jis taip pat patinka.

Ar jau skaitei? 

 
 
 
 
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai