Smagus žaidimas vestuvėms, padėsiantis užimti svečius!


PABĖGIMAS Į DOMINIKOS RESPUBLIKĄ

Asmeninė jaunavedžių nuotrauka
Buvo karšta, nerūpestinga vasara, kai Dominikos Respublikoje lietuvių pora, ilgai gyvenanti Norvegijoje, sumainė aukso žiedus. 2015 07 15 – diena, kai tik dalyvaujant porai liudininkų Nadežda ir jos mylimasis prisiekė amžiną meilę vienas kitam.

Istoriją pasakoja nuotaka

Kad tuoksimės 2015 metų vasarą, nusprendėme 2014 gruodį, per Kalėdas viešėdami Lietuvoje. Pamenu tą naktį: grįžę namo iš draugų, ilgai ilgai kalbėjome apie vienas kitą, apie gyvenimą, ko norime iš jo, ko tikimės iš ateities ir vienas iš kito, daug prižadėjom ir prisiekėm. Tai buvo tikrai stebuklinga Kalėdų naktis. Tiek gražių minčių, prisipažinimų, paslapčių ir žodžių išgirdau iš savo tada dar draugo. Pasipiršo man jis Norvegijoje, po Naujųjų, vasario 1 d. Ta vieta vadinasi „Pasaulio kraštas“. Buvo vėjuota ir šalta diena, tačiau mums tai mažiausiai rūpėjo. Tą mėnesį ir prasidėjo didžiosios dienos planavimas.

 Kaip ir planavome, iš ryto visi kartu su liudininkais nuėjome papusryčiauti. Vyras su liudininke po pusryčių apsikeitė vietomis, kai jau atėjo metas man vilktis suknelę. Apsivilkus, beveik susišukavus ir beveik pasidažius, išleidau draugę kartu su jos ir mano būsimu vyru traukti į paplūdimį laukti manęs. Likau viena. Paskutinius kartus žvelgiu į save veidrodyje kaip į santuokos saitais su niekuo nesusaistytą žmogų, paskutinis lūpų potėpis blizgiu iki naujo gyvenimo etapo pradžios. Skamba lyg ko pabaiga, bet iš tikrųjų tai yra nauja pradžia. Turi paleisti kažką seno, kad įsileistum nauja. Manęs pasitikti atėjo visas baltai išsidabinęs viešbučio tarnautojas. Iki paplūdimio važiavom balta papuošta mašinėle. Mano mintis tuoj pat išblaškė aplinkinių šūksniai, laimės linkėjimai ir komplimentai. Šūksniai sklido iš terasų, iš baseinų, iš gatvelių, iš visur. Taigi paplūdimiu priėjome prie privačios ir nuo aplinkinių akių žaluma užtvertos ceremonijos vietos. Leidau būsimam vyrui pasirinkti vestuvių dainą ir, kai išgirdau ją, vėl balsu nusijuokiau. Juokėsi ir fotografai, jie, pasirodo, dar nebuvo tokio pasirinkimo girdėję. Tai buvo smagi, ritmiška, ispaniška daina, abu sutarėm, kad tikrai nenorim vestuvių maršo. Taigi aš įžengiau į vietą negalėdama nešokti ir nesisukti plevėsuojant suknelei vėjyje. Visi šypsojosi ir juokėsi ir nuotaika buvo tokia, apie kokią ir svajojau, – linksma, nerūpestinga.

Surimtėjome trumpam, kol klausėmės pamokslų ir gražių žodžių apie naują pradžią, su viskuo giliai širdyje sutikome, o savo priesaikas buvom pasakę jau tą Kalėdų naktį, kai nusprendėm, kad ateinančią vasarą tuoksimės. Ceremonija buvo trumpa, viskas vyko daugiausia 20 minučių. Paskui draugų sveikinimai, šampanas, šokiai ir fotosesija. Vakare mūsų laukė tikrai labai tamsi šventiška vakarienė ant jūros kranto.

 Mes abu seniai žinojome, kad mūsų vestuvės nebus švenčiamos tradiciškai Lietuvoje, todėl ginčų ar nepasitenkinimo dėl to nekilo. Norėjome šventės tik sau, norėjome ta proga nuvykti į tolimą egzotišką šalį, norėjome atsikėlę iš ryto nueiti papusryčiauti, jei bus laiko, įšokti į baseiną, nusiprausti po dušu ir eiti ruoštis šventei. Nenorėjome jokių šukuosenų, pompastiškų suknelių, centimetro storio makiažo sluoksnio, lakstymo nuo ankstyvo ryto, streso, kuris neaišku iš kur atsiranda tokią dieną. Nenorėjom per atstumą planuoti ir rūpintis visokiais tortais, salių papuošimais, nuomos reikalais, svečių sąrašu, nakvynėmis, transportu ir kitais dalykais, kurie švenčiant vestuves Lietuvoje yra neišvengiami. Norėjome, kad mums vestuvės asocijuotųsi su geru poilsiu, džiaugsmu, daug juoko, laisve, gražia gamta ir atsipalaidavimu. Taip mes įsivaizdavome naujo etapo pradžią.

Rinkomės tarp Graikijos, Havajų, Zanzibaro, Šri Lankos, Maroko ir Tailando. Kai kurios šalys netiko dėl liepos mėnesį vyraujančių lietingų orų, Graikija atkrito todėl, kad ji pasirodė labai oficiali ir mūsų planuojamas laisvas vestuvių stilius basomis kojomis nelabai derėtų su tomis baltomis terasomis, kurios yra dažniausia vestuvių ceremonijos vieta. Graikiją atmetėm ir dėl to, kad susumavus išlaidas, kelionės ir vestuvių kaina išeina tokia pati kaip egzotinėse šalyse. Pamanėm, kad į Graikiją galime nuskristi bet kada, o vestuvės kartą gyvenime. Marokas iškrito dėl savo nežydro vandens. Havajuose pasirodė labai jau neįdomios vestuvių vietos ir peržiūrėjus vestuvių nuotraukas jos kažkodėl padėjo priimti sprendimą „ne Havajai“. Zanzibaras vestuvėms pasirodė per daug atsilikusi šalis. Visas šalis išmėčius iš sąrašo atėjo išganinga mintis iš mūsų vestuvių liudininkės lūpų : „O jūs negalvojot apie Dominiką?“ Taip ir likom prie Dominikos Respublikos, kadangi oro sąlygos buvo tinkamos, daugybė viešbučių, siūlančių vestuvių ceremonijas ant jūros ar vandenyno kranto. Rinktis buvo iš ko.

Lėktuvo bilietus nusipirkom suderinę su liudininkais, kad tikrai galės dalyvauti tomis dienomis.

Išsiunčiau Punta Cana regione patikusiems viešbučiams užklausas dėl vestuvių paslaugų paketų. Susirinkau informaciją, palyginau, išsirinkom favoritus, dar kartą susitikrinom keliautojų atsiliepimus apie viešbučius ir galiausiai išsirinkom. Savo vestuvėms ir tuo pačiu povestuvinei kelionei norėjome tikrai ypatingos aplinkos, ypatingo aptarnavimo ir gero poilsio. Viską gavom su kaupu. Atvykę į viešbutį jau nuo pirmų minučių buvom maloniai nustebę, kaip visi aplink šypsosi, viskas sustyguota ir visur geranoriškai aptarnauja. Maistas ir pasirinkimas, kur gali pietauti, vakarieniauti ir pusryčiauti, stebino iki pat pabaigos. Teritorija didžiulė, tad tikrai buvo ką veikti, kol viską apėjom. Juolab kad viskas yra įskaičiuota į kainą, būtų nuodėmė kažkur neužsukti.

Skrydį ir viešbutį susiderinom maždaug iki kovo vidurio. Mums buvo paskirta vestuvių organizatorė, su kuria toliau ir bendravome vestuvių klausimais, kurių tikrai nebuvo daug. Pasirinkom turbūt patį paprasčiausią vestuvių paslaugų paketą. Torto nebuvo, kadangi girdėjom, kad tortai tokiose šalyse paprasti ir nėra nepakartojamo skonio, nutarėm jo neimti. Tada liko nuspręsti, kuo vilkėsim, užsisakyti žiedus ir išsirinkti vestuvių datą ir laiką. Datą išsirinkom liepos 15, o laiką 15 val. Norėjom, kad būtų vidurvasaris, norėjom prieš vestuves dar kelias dienas pailsėti po ilgo skrydžio, pasilikti laiko ramiai susitarti dėl paskutinių akcentų vestuvėms.

Rasti drabužius vyrui buvo sunku, kadangi kostiumo jis nenorėjo, o tą vasarą kažkaip prastai buvo Lietuvoje ir kitur su baltais lininiais drabužiais. Bet viskas išsisprendė. Suknelę siuvausi Lietuvoje, du kartus apsilankiau pas siuvėją ir trečią kartą jau atsiėmiau pabaigtą prieš kelionę. Nepaisydama to, kad vestuvės turėjo vykti paplūdimyje tvyrant karščiui, pasirinkau ilgą, sniego baltumo suknelę. Balta spalva tai tarsi naujas baltas lapas, žingsnis į naują gyvenimą. Norėjau, kad mano lapas būtų visiškai baltas. Man vestuvės asocijuojasi su ilga nuotakos suknele. Trumpą suknelę, net ir baltą, gali bet kada užsivilkti, o štai ilga balta suknelė – visai kas kita. Kadangi vestuvės nebuvo tradicinės, norėjosi pasilikti nors tą vienintelį akcentą. Norėjosi tą dieną jaustis ypatingai kaip princesei. Norėjosi savo būsimam vyrui pasirodyti taip apsivilkus, kokios turbūt jis manęs daugiau niekada nepamatys. Norėjosi pajausti tą ypatingą nuotakos jaudulį, kai draugė padeda užsivilkti TĄ suknelę. Viskas išsipildė su kaupu.

Žiedus užsisakėme taip pat Lietuvoje. Padarė per mėnesį ar pusantro, esam jais patenkinti, mūsų norai buvo išpildyti.

Ką patarčiau planuojantiems vestuves užsienyje?

1. Netaupyti viešbučio sąskaita, tai jūsų šventė, neleiskite, kad jums gadintų nuotaiką prastas maistas, neskanūs gėrimai, gultų trūkumas prie jūros ar baseino, triukšmingi ar nemandagūs turistai šalia, papildomi mokesčiai už kažkokius elementarius patogumus ir pan.

2. Iš anksto pasiteirauti fotografų, kada geriausias laikas nuotraukoms, mūsų atveju išėjo taip, kad kai suderinom vestuvių laiką, niekas nepranešė, kad po pietų saulei pasisukus tam tikru kampu, nuotraukose neišeis vanduo tokios spalvos, kokios norėjome.

3. Nesitikėkit, kad egzotinėse šalyse jus sušukuos taip, kaip jūs norite. Ten visai kitoks suvokimas apie grožį nei jūsiškis, ir jie nėra labai įpratę prie mūsų minkštų švelnių plaukų. Nusiteikite šukuotis pačios/patys. Be to, vėjas ir drėgmė iš bet kokios šukuosenos greitai padarys ką panorėję.

4. Geriau rinkitės dekoracijas patys, tiksliai žinokite, ko norite, kadangi organizatoriai ne kokie patarėjai. Padarys viską, ko prašote, bet jei klausite „o ką jūs patartumėt? Kaip jums atrodo, kas būtų geriau?“, sulauksite nuolankaus atsakymo „mes galime padaryti viską, ką jūs išsirinksite, jūs tik pasakykite, ko jūs norite“. Na gal čia tik mums taip pasisekė, kad jie nenorėjo visiškai jokios vadinamos atsakomybės prisiimti patardami. Šiaip ar taip, mes greit susitvarkėm. Bet žmonės, kurie labiau stresuoja ar kuriems sunku rinktis, gali sutrikti tokioje situacijoje.

5. Pasitikrinkit visas detales kelis kartus, geriau turėkite visus derinimus raštu. Čia jau šiaip patarimas, išplaukęs kaip „profesinė liga“ greičiau. Bėdų su tuo neturėjom, bet geriau apsidrausti. Tiesa, į kambarį derinimui ir susipažinimui atsiuntė vestuvių dienos eigą, ten radau informaciją, kad mūsų kilimas bus rožinės spalvos. Tuoj paskambinau ir pasakiau, kad mes nenorim rožinio, jis buvo užsakytas melsvas. Tai jie patikino, kad ten buvo tiesiog spaudos klaida, kad kilimas bus melsvas.

6. Aiškiai nurodykit fotografui, ko norite, ir vykstant fotosesijai, jeigu matot, kad kažkas vyksta ne taip, drąsiai sakykit, ko jūs norit. Nes jie tikrai visur savaip viską mato. Mūsų atveju jie nebuvo labai lankstūs, turėjo vadinamus vestuvinių fotosesijų paketus ir nesileido į kalbas apie kažkokius pakeitimus. Kiek nusileido, kai pastebėjo, kad patys privėlė tam tikrų klaidų. Mūsų atveju fotografai buvo šioks toks iššūkis. Bet taip būna ne visiems.

7. Vakarienė ant jūros kranto tvyrant aklinai tamsai tikrai nebuvo protingiausias vestuvių organizatorių pasiūlymas. Stovėjo viena žvakė, kuri vargiai apšvietė stalą, buvo sunku suprasti, ką valgai. Buvo tik vienas telefonas prie stalo, tai truputį pasišvietėm ir apžiūrėjom bent kaip atrodo, ką valgom. Vėjas prie jūros vakarais pakyla stipresnis. Žodžiu, jeigu rinksitės šventinę vakarienę lauke, apsidrauskite dėl šviesos. Mums paskutinę akimirką jau nebesugebėjo suteikti daugiau šviesos, paprastos žvakės dėl vėjo netiko, o tų specialių turbūt toli reikėjo eiti atsinešti.

8. Renkite vestuves užsienyje tik tuo atveju, jei abu tam pritariate. Jeigu vienam reikia šeimos palaikymo šią svarbią dieną, jis jausis tikrai vienišas ir džiaugsmo šventėje gali būti mažiau, nei jums norėtųsi. Taip pat tvirtai laikykitės savo sprendimo, jeigu esate iš tų, kuriems tėvai dažnai „pataria“ kaip elgtis, o jūs dažnai jų klausote – tiesiog gali būti sunku tokiu atveju jiems paprieštarauti, vėliau gali draskyti abejonės, kad negerai pasielgėt ir pan. Žodžiu, jeigu jau nusprendėt, nesiblaškykit.

9. Mes, grįžę iš kelionės, aplankėm tėvus, daugumą draugų ir pasidžiaugėme savo švente. Jeigu tik turite galimybę, būtinai nors simboliškai paminėkite šį įvykį su artimaisiais ir draugais. Jūs esate jiems svarbūs ir mylimi. Tokia svarbia proga visi nori jums palinkėti visko ko geriausio, jūsų pasakojimų vedami kartu su jumis persikelti į šventę. Jūs turite galimybę savo džiaugsmą išgyventi tiek kartų, kiek tenka tuo dalytis. Nuotraukos, sustiprinančios įsivaizdavimą, jau buvo paruoštos, jas gavome praėjus porai dienų po šventės. Buvo tikrai smagu viskuo dalytis su mylimais žmonėmis. Povestuvinis laikas, praleistas Lietuvoje, buvo toks pats reikšmingas ir brangus kaip ir laikas vestuvių dieną.

 

Nusiteikite kuo geriausiai. Planuojate vestuves kartą gyvenime, todėl pasistenkite viską daryti su meile ir džiaugsmu. Viską darote sau ir dėl savęs. Tegu vestuvių planavime ir pačiose vestuvėse būna tik pati geriausia nuotaika!

 
 
 
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai