20 originalių dovanų vestuvėms


AMELIJOS IR VITALIJAUS VESTUVĖS

Nuotrauka iš jaunavedžių archyvo

Akimirka, kai tau pasiperša, yra stebuklinga. Man nutiko taip, kad iš jaudulio nebeprisimenu, ką vienas kitam sakėme, tačiau puikiai pamenu tą jausmą, didžiulę mus jungiančią meilę ir suvokimą, jog priešais tave klūpintis žmogus dovanoja tau savo gyvenimą, mainais tikėdamasis gauti tą patį.

Šis stebuklingas momentas ir kurį laiką jį lydinti euforija netrukus galvoje įsisupa į frazę „O kas toliau?“. Kur kreiptis, nuo ko pradėti, ko ieškoti ir ką daryti? Įsileidus šias mintis ir internete ėmus googlinti apie vestuves, galvoje gimsta tikrų tikriausias jovalas, kurį lydi panika, jog nieko nespėsime, nieko negausime ir, ech, gal nukelkime vestuves. Todėl geriausias patarimas, kokį tik esu gavusi po sužadėtuvių – susėsti atsikimšus vyno butelį ir apie viską pasikalbėti. Išsakyti vienas kitam savo norus, lūkesčius, svajones ir baimes. Išaiškėjus, kokių vestuvių norite, pasikalbėkite apie šventės biudžetą ir tai, kada norėtumėte jas švęsti bei ką norėtumėte matyti jose. Sveikinu – pusė darbo padaryta, belieka imtis dar keleto užduočių.

Mes nusprendėme, kad susižadėję vasarį, tuoktis norime dar šiemet. Kadangi jau buvome suplanavę kelionę į Gruziją, sugalvojome ją paversti mūsų povestuvine ir tuoktis rugpjūtį. Teliko išsirinkti datą. Iki vestuvių likus pusmečiui, tuoktis šeštadienį nebebuvo prasmės – norėjome ramiai ir be panikos rinktis patinkančius paslaugų teikėjus, o ne tuos, kurie beliko laisvi. Juolab dar prieš sužadėtuves ne sykį kalbėjomės apie tai, kad mielai tuoktumėmės darbo dieną. Po ilgų diskusijų nusprendėme pasirinkti trečiadienį, nes kas gi sakė, kad amžiną meilę galima prisiekti tik savaitgalį? Apie visa tai ir mūsų planavimą – žemiau.

Kiek laiko esate kartu?

Esame kartu vos daugiau nei metus – susituokėme nuo draugystės pradžios praėjus metams.

Kur ir kada įvyko Jūsų sužadėtuvės? Po kiek laiko nuo piršlybų susituokėte?

Piršlybos įvyko po pusmečio draugystės. Tuo metu dirbau Berlyno kino festivalyje, o Vitalijus tiesiog atvyko ir pasipiršo. Iki šiol ypatingą reikšmę mano gyvenime turėjęs Berlynas man tapo dar mielesniu.

Kurią bažnyčią pasirinkote santuokai?

Tuokėmės Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Čia man buvo suteikti Krikšto, Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentai, tad norėjau, kad bene svarbiausias jų, Santuokos sakramentas, taip pat būtų suteiktas joje. Be to, norėjau, kad mus sutuoktų vikaras kunigas Edvard Dukel. Jo mielumas, atvirumas ir humoro jausmas nelieka nepastebėtais – jis mylimas parapijiečių, jį pamilo ir mūsų vestuvių ceremonijos svečiai, žavėjęsi jo skleidžiama aura.

Apie kokias vestuves svajojote? Kada pradėjote planuoti? Kur sėmėtės idėjų?

Niekada negyvenau vestuvių svajonėmis, tad ir aiškios vestuvių vizijos neturėjau. Susidėlioti viziją padėjo „Pinterest“ ir pokalbiai su vyru. Taip prasidėjo ir mūsų planavimas – drauge aptarėme, kokių vestuvių norime, jų biudžetą ir svečių sąrašą, vėliau viziją teliko aplipdyti detalėmis. Susikūrėme bendrą failiuką, kuriame surašėme visus vestuvių darbus, reikalingas paslaugas, planuojamas jų kainas. Planuodami šventę ten žymėdavomės pastabas, sumokėtus avansus, tikrąsias kainas, dalindavomės darbus. Tai tapo pagrindiniu mūsų planavimo įrankiu. Vestuves planuoti pradėjome balandžio pradžioje, niekur neskubėdami birželį jau turėjome gana aiškią šventės viziją.

Kas tapo šventės temos įkvėpimu? Ar norėjote, kad Jūsų vestuvėse dominuotų tam tikra spalva ar koks nors kitas elementas?

Kadangi dauguma vestuvių šiuo metu daroma pagal tą patį kurpalį ir tendencijas, nusprendėme palaužyti tradicijas ir viską daryti savaip. Nenorėjome sekti vestuvių madomis ir padaryti šventę, kuri būtų tarsi iš vadovėlio „2016-ųjų vestuvių atributai“, todėl atsisakėme visko, kas dabar yra „ant bangos“ – lempučių, šviečiančių raidžių, dominuojančios vienos spalvos ar temos, dekoro gėlėmis, palinkėjimų knygos ir t. t. Prabangių automobilių nuomą iškeitėme į senutėlę „Volgą“, klasikinius torto toperius pakeitė mus vaizduojantys Zuika ir Meškis. Nutarėme, kad blizgučiai ir pigios tradicijos – ne mums. Kadangi mūsų vestuvės mažos ir gana kuklios, siekėme surengti paprastą ir neįpareigojančią šventę, kurioje vyrautų laisva atmosfera ir svečiai jaustųsi tarsi susirinkę tiesiog gerai praleisti laiką drauge, o svarbiausiu dienos momentu būtų santuokos ceremonija. Tą laisvą atmosferą paskleidėme jau kvietimuose, kuriuos sukūrė „Tomo idėja“.

Kur ieškojote paslaugų teikėjų? Kaip juos rinkotės? Kas Jums buvo svarbiausia?

Kadangi tuokėmės trečiadienį, rasti paslaugų teikėjus sunku nebuvo – galėjome neskubėdami rinktis tuos, kurių darbai ir paslaugos mums patinka, o ne tuos, kurie tądien liko laisvi. Toks sprendimas taip pat leido ir sutaupyti. Daugumos paslaugų teikėjų ieškojome internete, taip pat pasikliovėme rekomendacijomis. Kadangi vestuvių versle sukasi ne tik profesionalai, tačiau ir aibė tokiais save laikančių mėgėjų, užtrukdavo atsirinkti, kas yra kas, ir nuspręsti, ar jų teikiamos paslaugos kokybė atitinka prašomą kainą. Būtent paslaugų kokybė ir jos teikėjo asmenybė buvo svarbiausiais faktoriais renkantis – norėjome, kad tą dieną mus suptų tik mums malonūs ir šilti žmonės, tad vestuvių planavimą lydėjo aibė gyvų susitikimų.

Kodėl vestuves nusprendėte planuoti patys? Kaip sekėsi?

Galimybės samdytis vestuvių planuotoją net nesvarstėme – norėjome patys organizuoti savo vestuves ir tai daryti drauge, išlaikant mažų ir kuklių vestuvių koncepciją. Kadangi tai buvo malonūs rūpesčiai, dėl savo sprendimo nesigailime – planavimo procese patyrėme daug malonių emocijų.

Kaip prisidėjo Jūsų būsimas vyras? Už kokius darbus jis buvo atsakingas?

Priešingai negu galvoja daugelis nuotakų, vestuvės nėra vien moters šventė ir tai nėra ta diena, kai visų akys krypsta tik į nuotaką. Tai poros akimirka, tad tiek vestuvių dieną, tiek planuojant vestuves būtinas abiejų jaunųjų indėlis.

Džiaugiuosi, kad mano vyras nuo pat pradžių noriai dalyvavo vestuvių planavime, aktyviai įsitraukė į šią veiklą ir padarė labai daug darbų – jis rinko vestuvių fotografą, buvo atsakingas už operatorių, automobilio nuomą, gamino stalo korteles, rūpinosi fotokampeliu, kuravo orkestriuko pasirodymą vestuvėse, suplanavo povestuvinę kelionę, į kurią man beliko išvykti.

Vestuvėse turėjote orkestriuką. Papasakokite apie jį.

Per gatvės muzikos dieną vyras pasiūlė išeiti į miestą pasivaikščioti ir pajuokavo, kad galbūt rasime muzikantus vestuvėms. Prie katedros radome žaismingą orkestriuką, grojantį jazz / funk stiliaus muziką. Negalėjome ramiai praeiti pro juos – sustojome pakalbinti ir jau netrukus derinome vestuvių detales. Mūsų vestuvės buvo pirmosios, kuriose jie grojo. Pasirinkome gyvą muziką einant altoriaus link bei geriant šampaną po santuokos ceremonijos.

Kur vyko Jūsų šventė? Papasakokite, kaip dekoravote jos vietą? Kaip viską rinkotės ir kodėl būtent taip?

Šventė vyko restorane „Verkiai“. Kadangi šventėme baroko stiliaus salėje, papildomos puošybos jai nereikėjo. Šią vietą pasirinkome po degustacijos ir detalių aptarimo su restorano administratore. Neapsirikome – maistas puikus, o aptarnaujančio personalo profesionalumas ir įsiklausymas į klientą – stulbinantis. Juolab šio restorano siūlomi švenčių paketai, kuriuose viskas įskaičiuota (maistas, desertai, tortas, gėrimai, alkoholis), leido sumažinti privalomų padaryti darbų skaičių.

Kaip susikūrėte savo stilių?

Stengiausi nesivadovauti stereotipais ir neišsižadėti savęs. Turbūt esate girdėję apie nuotakoms kuriamą trapų, švelnų ir gležną įvaizdį? Apie tai, kad tinkamiausia puokštė – šviesi, makiažas – nude, o manikiūras – tik prancūziškas? Nė velnio! Neįsivaizduoju savęs be ryškiai dažytų lūpų, tad kodėl vestuvių dieną viskas turėtų būti kitaip? Šviesi puokštė – juk tai taip nuobodu! Nemačiau prasmės vaidinti, kad jaučiuosi puikiai avėdama batelius 11 cm aukščio pakulne, tad vestuvėms pasisiuvau dvejas poras batelių – aukštakulnius ir lygiapadžius – su kuriais praleidau didžiąją dienos dalį. Tikrai nesijaučiu prašovusi.

Vyro įvaizdį kūrėme drauge, tiek naršydami „Pinterest“ platybėse, tiek lankydamiesi parduotuvėse. Jis nenorėjo klasikinio jaunikio įvaizdžio, tad sugalvojome bordo spalvos detalių idėją, kostiumui pasirinkome audinį su faktūra. 

Patarkite būsimiems jaunavedžiams, kas svarbiausia planuojant savo vestuves.

Svarbiausia – įsiklausyti į vienas kitą ir viską planuoti drauge.

 Kokiais patarimais pasidalintumėte su būsimais jaunavedžiais?
  • Neklausykite kitų. Jūsų penktos eilės dėdė visada svajojo apie vestuves, kuriose dalyvaus VISA giminė? Tetos mintyse tėra saksofonisto pasirodymas jose? Draugės pataria vilkėti pūstą suknelę, o kaimynė sako, kad nuometas – būtinas? Neklausykite, ką sako kiti! Nes... (žr. kitą punktą)

  • Nepamirškite, kad vestuvės – JŪSŲ šventė ir joje tik judu esate svarbiausi. Didžiausią dėmesį skirkite vienas kitam ir savo pačių išvaizdai bei nuotraukoms, pamiršdami tai, ką kiti ir taip greitai pamirš, todėl... (žr. kitą punktą)

  • Nekreipkite dėmesio į smulkmenas. Servetėlių lankstymo formos, mėlynas, o ne žydras tortas, staltiesės spalva ar vedėjo ne laiku pasakytas kvailas juokelis yra šypseną keliantys dalykai. Nuotakos siaubūnės dangstosi tuo, kad yra perfekcionistės ir joms viskas turi būti tobula, tačiau pamirškite smulkmenas – kurkite emocijas ir prisiminimus, o ne daiktus.

 Ar jau skaitei, kad: 

 
 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
2
Komentarai
2017-03-21 13:06
Auksė
Koks šiltas pasakojimas! Miela skaityti apie porą, kuri dienos akcentu nori paversti santuokos ceremoniją, priesaiką vienas kitam, o ne verčiasi per galvą bandydami pataikyti į visus trendus ir pergyvena dėl lempučių, apvalių staliukų, gintaro ceremonijos ir panašių dalykų, manydami, jog tai, kas madinga, yra būtina.
2017-01-10 17:49
Simona
'Kadangi dauguma vestuvių šiuo metu daroma pagal tą patį kurpalį ir tendencijas, nusprendėme palaužyti tradicijas ir viską daryti savaip.' - Ar jus juokaujate? Nieko savito nematau, jokiu originaliu, nematytu ideju - tas pats melynas kostiumas, nuogas tortas ir volga kuria pries jus dar tiek pat tokiu paciu 'originaliu' poru vazinejo.