TOP 10 jaunikiui reikalingų daiktų per vestuves


YPATINGOS SAVOMIS RANKOMIS SUKURTOS DALIOS IR ARTŪRO VESTUVĖS

Nuotrauka iš jaunavedžių archyvo
Vieną vakarą peržvelgus feisbuko grupė NUOTAKŲ NAMUČIAI srautą pamatėme Dalios (31 m.) įkeltą įrašą su komentarais ir nuotraukomis iš vestuvių, kurios vyko 2017 06 09, negalėjome atitraukti akių nuo žiedo, nuotakos suknelės ir sklindančios bendros emocijos. Iškart parašėme Daliai prašydami interviu, kad ta šiluma ir paprastumu užkrėstume ir jus. Dalia pasakoja apie savo ir vyro Artūro (30 m.) vestuvių planavimą.

Kada gimė vestuvių idėja? Kaip jos ieškojote? Papasakokite visą vestuvių planavimo pradžios procesą.

Vestuvių idėja kilo labai natūraliai, tiesą pasakius, net nebuvo jokių svarstymų, koks bus stilius, viskas buvo aišku nuo pat pradžių. Kadangi mano vyras Artūras yra baldžius, tai, be abejo, vestuvių atributikoje labai dominavo mediena. Mano tėvai gyvena senoje sodyboje. Pasikuitę po palėpes, klėtį, radome daug puikių atributų, kurie labai pravertė dekoruojant vestuvių šventę. Arką vestuvėms pagamino mano vyras. O puošta ji buvo mano mamos užaugintomis ir lauko gėlėmis. Paties planavimo nebuvo daug, kadangi vestuvės labai mažabiudžetės. Viską darėmės patys ir labai daug padėjo draugai ir artimieji. Daugelio dalykų, būdingų tradicinėms vestuvėms, pas mus nebuvo. Nebuvo nei vedėjų, nei didžėjų, nei pakvietimų nesiuntinėjom niekam, nei gėlių ar šukuosenų neužsisakinėjau. Todėl labai daug susitaupė pinigų. Apskritai, mano nuomone, tokios smulkmenos nelabai turi prasmės ir išleisti tam didelius pinigus būtų tiesiog kvaila. Todėl gėlės buvo iš pievų ir plaukai palaidi. Be abejo, ne visiems toks stilius patinka. Kitos nuotakos nori būti princesėmis tą dieną ir kad viskas būtų labai prašmatnu. Kadangi man to visai nereikia, o šventę darėmės sau, tai ir planavimas vestuvių buvo ne kalnas rūpesčių, o tiesiog labai linksmas ir įdomus procesas.

Kaip kūrėte nuotakos ir jaunikio stilių? Iš kur drabužiai? Kodėl tokie? Kodėl toks įvaizdis?

Kadangi mano sesuo yra puiki mezgėja ir jau seniai minėjo, kad jei aš kada ištekėsiu, tai ji būtinai norės numegzti man suknelę. Tai va ir numezgė man pačią nuostabiausią pasaulyje suknelę. Labai džiaugiuosi šiuo kūriniu ir esu be galo už tai dėkinga. Labai daug darbo ir širdies ji įdėjo, dėl to rezultatas, mano nuomone, tikrai labai pavykęs. Vainikėlį nusipyniau iš pievose augančių žolynų, puokštė irgi iš to, ką radau. O jaunikis tai nuėjo į Gariūnų turgų ir ten viską nusipirko. Tiesa, varlytę taip pat iš medžio pagamino pats. Vestuvinius žiedus pasigaminome patys. Kadangi esu juvelyrė, o mano vyras baldžius, tai nusprendėme, kad labai gražu ir simboliška būtų žiedus gaminti su mediena. Daug eksperimentavome, kol pagaliau išėjo tie išmylėti patys gražiausi mums žiedai – metalo ir medžio jungtuvės. Graviruotos eglutės aplink simbolizuoja mūsų didelę meilę miškui ir visai gamtai.

Trumpai papasakokite kaip atrodė jūsų vestuvės?

Mūsų vestuvės atrodė kaimiškai. Na, galima būtų sakyti, rustic stiliaus. Tik tiek, kad tas kaimiškas stilius pas mus buvo tikras. Iš tikrųjų kaimiškas, o ne imitacija. Man asmeniškai truputį keistai atrodo, kai vestuvės būna labai prabangios, kur išleista daug pinigų, ir padaryta kaimišku stiliumi. Tada viskas atrodo kaip butaforija. Ceremonija vyko Rusnės saloje ant Atmatos upės kranto, Algimanto Svitkino sodyboje. Labai džiugu, kad pasisekė su oru. Svečius susodinome ant šieno spudulų. Prieš ceremoniją vyro draugas pagrojo gitara ir padainavo labai gražią baladę. Buvo labai šilta ir jauki šventė. Šilutės metrikacijos skyriaus darbuotoja labai šiltai ir gražiai atliko ceremoniją. Mamos verkė, buvo tikrai gražu.
Kadangi šventė buvo be vedėjų, o mūsų artimieji ir draugai tikrai nėra nuobodūs žmonės, tai veikti buvo ką. Kas kokį žaidimą pravedė, kas į pirtį ar į upę šoko. Tiesa dar su vyru pasigaminome didelį jenga žaidimą. Vaikams labai patiko. Buvo ir karaoke ir ugnies šou, kurį man padovanojo „Viduramžių pasiuntinių“ fakyrai. O sodybos šeimininkas mus dar nemokamai paplukdė laivu... Atrakcijų netrūko.

Kokių komentarų sulaukėte iš artimųjų po vestuvių?

Na, komentarai visų buvo labai teigiami. Visi džiaugėsi ir sakė, kad šventė buvo nereali ir dar kai kas net sakė, kad tokiose vestuvėse nėra buvę.

Kokie jausmai jus valdė visą planavimo procesą ir per vestuves?

Jausmų buvo visokių. Gal ir buvo vienu momentu užėjęs toks neaiškus nerimas, kaip čia viskas dabar bus? Bet kažkaip kuo toliau, tuo ramiau man buvo. Galų gale sakėme, kad kaip pasidarysime, taip bus gerai. Juk svarbiausia, kad artimi žmonės bus su mumis, o visi kiti materialūs dalykai yra visiškai bereikšmiai. Svarbu, kad būtų ką pavalgyti ir kur nugriūti pamiegoti, visa kita tikrai ne esmė.

Kokius darbus darėte patys ir ką perdavėte kitiems?

Iš tiesų labai daug darbų perėmė mūsų artimieji ir esame jiems už tai labai dėkingi. Mano mama pasirūpino ir sodyba, ir maistu, taip pat gėlių užaugino papuošti mūsų šventei. Sodybą išsirinkome pačią pigiausią, bet užtat ji buvo apsupta nuostabios gamtos, o to mums ir reikėjo. Suknele, kaip minėjau, rūpinosi sesuo. Pusseserė fotografavo mūsų šventę, labai jai už tai ačiū – „A+I Fotografija“. Papuošalus gamino puiki keramikė – „Murdeko“. Ugnies šou – „Viduramžių pasiuntiniai“.
Visą dekorą pasidarėm patys.

Kas planavimo procese teikė daugiausia džiaugsmo?

Daugiausia džiaugsmo teikė pati idėja, kad va mes dabar organizuojame pačią kiečiausią mūsų gyvenimo šventę. Taigi surinkti visus tuos žmones į vieną vietą yra tikriausiai vienintelė proga. Labai abu laukėme tos dienos, nes tikrai buvo aišku, kad šventė bus nuostabi.

Kaip, planuojant vestuves, jums su partneriu sekėsi dirbti kaip komandai?

Puikiai! Labai smagu buvo kartu gaminti tiek žiedus, tiek dekoracijas. Vienas kitą labai palaikėme ir padėdavome vienas kitam, esame tikrai puiki komanda. Kadangi mūsų skoniai dažnai sutampa, tai kažkokių nesutarimų niekada nekilo. Kaip tik visa tai buvo labai smagu, nes abu matėme tą galutinį paveikslą, kai viskas susidės į vietas, kaip bus gražu. Tiesą pasakius, išėjo netgi gražiau, nei iš pradžių įsivaizdavau, kad bus. Labai smagu pranokti savo lūkesčius.

Kokie būtų jūsų patarimai būsimiems jaunavedžiams, kurie dar tik pradeda planuoti vestuves?

Manau, pirmas ir svarbiausias patarimas – darykite šventę sau. Ne tetoms, babytėms ar dar kažkam. Jos jau atšoko savo vestuves, o šitos vestuvės yra jūsų, todėl jos turi patikti jums. Nekreipkite dėmesio, jei kas bando jums aiškinti, kaip reikia vestuves organizuoti. Vyresni giminaičiai iš didelio noro padėti kartais pradeda per daug kištis, reikia neleisti jiems įsijausti, nes suplanuos vestuves už jus pagal savo skonį. Kitas patarimas būtų gal labiau jaunosioms, nenukrypkite į smulkmenas. Kartais, paskaičius nuotakų forumus, baisu darosi pagalvojus, kiek streso toms vargšėms nuotakoms kelia visokie rūpesčiai dėl makiažų, gėlių, vazų, dovanėlių svečiams. Ar dėl to darote savo šventę? Kartais žmonėms svarbiausia būna, kaip viskas atrodys. Atrodyti juk viskas turi tobulai, o tas tobulumo suvokimas žmonių dažnai būna nukreiptas į materialius dalykus. Tai patarčiau geriau pasirūpinti savo emocijomis, kad vestuvių planavimas keltų kuo mažiau streso. Atsiminimuose labiau išlieka emocijos, o ne daiktai ant stalo.

Ar jau skaitei apie?

 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai