Išsirinkus tinkamus vestuvinius žiedus, iškyla dar viena dilema: kaip, ką ir kur graviruoti? Ir ar iš viso mums to reikia? Naujosios technologijos šiandien gali įvykdyti visus, net ir keisčiausius, jaunųjų reikalavimus. Tereikia noro, žinių ir fantazijos.

Daugelis teigia, jog vestuvių datos pamiršti neįmanoma, tačiau juk gyvenime būna visko. Vieno pažįstamo neseniai paklausiau, greičiau save, nei jį tikrindama, kiek laiko jie su žmoną vedę? Jis pasižiūrėjo į mane, po to nusiėmė žiedą ir sako: „Nepatikėsi, jei ne data ant žiedo, būčiau tiksliai nepasakęs“.

Dažniausiai jaunieji ant vestuvinių žiedų graviruoja savo antrųjų pusių vardus ir vestuvių datą. Kiti šias gana standartines frazes papildo meilės prisipažinimais, pažadais visuomet būti ištikimi ir gerbti vienas kitą. Vestuvių data dažnokai pakeičiama jaunųjų pažinties diena, kuri laikoma svarbiausia jų gyvenime. Dažniausiai ant vestuvinių žiedų mirga frazės: „Su meile ...“, „Visada Tavo ...“, „Amžinai kartu“, lotyniški posakiai apie meilę, ištikimybę bei santuokos priesaikos detalės.

Žiedų graviravimas – kaip žmonėms tatuiruotės. Kartais užrašas ar paveiksliukas būna labai primityvus ir aiškus, o kitąkart – sunkiai paaiškinamas žodžiais ir suprantamas tik konkretiems žmonėms Graviruodami žiedus jaunavedžiai mėgsta juose įprasminti mažybinius žodelius, kuriais pirmaisiais pažinties metais jie vadino arba vis dar tebevadina vienas kitą. Vieni teigia, kad senatvėje šie žodžiai atrodys juokingai, kiti – kad būtent jie prižadins jausmus ir prisiminimus tuomet, kai aistra jau bus išblėsusi.

Mėgstama užšifruoti ir vestuvių ar pažinties datą. Jaunieji renkasi neįprastinę skaičių kombinaciją, kartais vietoj jų naudoja paveiksliukus ar piktogramas. Vienas iš sunkiausiai įmenamų mįslių man pasirodė šis datos graviravimas – gėlytė. Tokį užrašą pasirinkusios poros sutuoktuvių data – 2008 08 09. Manau, kad eiliniam žmogui šis paveiksliukas – paprasta gėlytė, tuo tarpu šiems jauniesiems tai yra ypatingas simbolis. Kartais prie datos ir vardų graviruojami širdelės formos simboliai. Mėgstama meilės žodžius padalinti per pusę, kad sudėjus abu žiedus gautųsi vieninga frazė. Kartais, pasirinkę plačius vestuvinius žiedus, jaunieji graviruoja juose ištisus eilėraščius ar santuokos priesaikos žodžius, kurie jiems atrodo patys svarbiausi. Būna, kad graviravimo atsisako iš viso, teigdami, jog to, kas jiems svarbiausia, metai nenustums užmarštin.

Žiedų graviravimas turi ir savų minusų: simboliuose kaupiasi nešvarumai, nekokybiškai atliktas graviravimas greitai nusitrina arba kabinasi, drasko. Žinoma, kiekvienus žiedus reikia valyti, tačiau vestuviniams žiedams, kurie yra nešiojami kiekvieną dieną, tai tikrai nėra privalumas. Be to, ilgus žodžius graviruojantys jaunieji vėliau gali turėti nesklandumų, kai norės žiedus susiaurinti ar praplatinti, todėl būtina apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ galvojant ne tik apie dabartį.

Vis dėlto išgraviruoti žodžiai kartais gali būti labai naudingi. Ypač tuomet, kai žiedai dingsta arba pasimeta. „Savininkų“ gali atsirasti daug, tačiau tik vienas iš jų žino visas žiedo paslaptis. Juokaujama, jog praktiškiausia tokiu atveju būtų ant žiedų išgraviruoti savo adresą ar telefono numerį. Bet juk vestuvių dieną kiekvienas pasižada žiedus saugoti akylai, kaip ir vienas kitą, o pamestas vestuvių žiedas asocijuojasi su sunkiais išbandymais santuokai.

Kaip ir graviruojamus žodžius, taip ir graviravimo vietą jaunieji gali rinktis. Galima graviruoti žiedo viduje, išorėje arba ir ten, ir ten. Dažniausiai graviruojama viduje, kad nebūtų gadinama žiedo išorė. Be to, išgraviravus išorėje, simboliuose kaupiantis nešvarumams žiedas tampa nebe toks blizgus, praranda savo žavesį ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

Kartais viduje graviruojama ir dėl to, kad jaunieji nenori, jog jų meilės priesaikas matytų visi. Tai jie pasilieka sau kaip paslaptį, kuri juos sieja. Ne visi mėgsta savo laime ir meile dalintis su kitais, todėl tai, kas jų – lieka tik jiems. Kiti atvirkščiai – nori, kad jų meilę visi matytų nuolat ir ja neabejotų, todėl išorėje graviruojami ne tik meilės žodžiai, bet ir vardai.

Sakoma, jog iš žiedų nesunku nuspėti, koks yra poros santuokinis gyvenimas. Juose atsispindi šeimos dramos ir džiaugsmingos akimirkos. Išgraviruotus žodžius, kaip ir pačią žiedų išvaizdą, po kurio laiko galima pakeisti, tačiau juk svarbiausia – ne kas užrašyta ant žiedų, o kokius žodžius nuolat kartoja jų savininkų širdys...