Renginių vedėjo patarimai: kaip sudėlioti vakaro scenarijų?


VESTUVIŲ SIMBOLIAI. I DALIS

Foto: Rimantas Steponavičius www.fotor.lt
Anot vestuvių papročių tyrinėtojos ir rašytojos P. Dundulienės, anuomet santuoka reiškė vieną svarbiausių žingsnių žmogaus gyvenime, pradžią naujos šeimos, turinčios pratęsti giminę. Pagal papročių ir tradicijų gausumą galima spręsti, kad į vedybas lietuviai visuomet žiūrėjo labai rimtai. Šiomis dienomis besituokiantieji bando pritaikyti vieną kitą paprotį, atėjusį iš anų laikų, ne visada žinodami jo reikšmę, arba visai jų atsisako. Bandysiu trumpai apžvelgti pagrindines sąvokas (apeigas), kai kurios jų iki šių dienų liko tik simbolinės.

Piršlybos ir sužadėtuvės

Piršlybų pradžia vadinta atklausais. Į piršlybų ciklą įėjo visos tos apeigos, kurios buvo susijusios su oficialiu santuokos pasiūlymu merginos tėvams, santuokos sąlygų aptarimu ir jaunųjų susitarimu tuoktis. Sužadėtuvėmis buvo vadinama baigiamoji piršlybų dalis, kai jaunikis gaudavo sutikimą iš jaunosios pusės, jog ši sutinkanti tekėti. Jų metu vykdavo simbolinis dovanų apsikeitimas, žiedų dovanojimas, susiėmimas už rankų bei viešas pasibučiavimas – tai dalis iš senovinio santuokos ritualo. Ypač didelę reikšmę per piršlybas turėjo jaunųjų valgymas iš vienos lėkštės, dalijantis tuo pačiu šaukštu – tai simbolinis susijungimo, bendrumo ženklas. Gerdami iš vienos taurės sužadėtiniai tik patvirtindavo savo sutikimą sujungti savo gyvenimus.

Mergvakaris

Mergvakaris (arba pintuvės, vakarynos, prieveselis). Į šią šventę rinkdavosi vien moterys ir merginos, nuo to ir kilo toks pavadinimas. Apeigos, kurios buvo atliekamos šios šventės metu, turėjo simbolinę prasmę. Mergvakaryje būdavo giedamos raudos, pabrėžiančios, jog tai atsisveikinimo su jaunyste, draugais, tėvais ir namais. Mergvakaryje buvo vienas labai svarbus apeiginis ritualas – tai jaunosios plaukų kirpimas. „Kasos kirpimas buvo sakralinio giminės ryšio nutraukimo, išėjimo aktas“. Taip buvo nutraukiamas ryšys su namų ir židinių dievais, o jaunosios galvos uždengimas nuometu siejamas su jos perkėlimu į kitą šeimą. Nuometas buvo laikytas didžiuliu moters pagarbos ženklu.

Rūtų vainikas

Kartu su nuometu nuotaka ant galvos dėdavosi rūtų vainiką. Rūtosnuo senų laikų siejamos su merginų nekaltybe, stiprybe ir ilgaamžiškumu. Rūtos buvo vertintos dėl simbolinės prasmės, o laikui bėgant pramintos vestuvinėmis gėlėmis. Liaudies dainose rūtų vainikėlis yra perduodamas jaunesniajai seseriai kaip nekaltybės saugojimo simbolis. Jei jaunoji neturėdavo sesers, tai perduodavojį savo jaunesniajam broliui – tai reikšdavo sesers ir brolio subrendimą santuokai. Ilgainiui rūtų vainikėlis „transformavosi“ į šiuolaikinę nuotakos puokštę, kuri nebėra perduodama seseriai ar broliui, o tiesiog metama į netekėjusių merginų būrį sutuoktuvių dieną. Manoma, kad toji, kuri pagauna puokštę, ištekės per vienerius metus.
Jaunikis taip pat turėdavo savo skiriamąjį ženklą. Tai prie kepurės, o vėliau – prie krūtinės prisegtas rūtų vainikėlis ar rūtų šakelė su baltu šilkiniu kaspinu. Dabar jaunikiui į atlapą segama segė, padaryta iš nuotakos puokštės gėlių.

Baltos spalvos suknelė

Ji taip pat turėjo simbolinę prasmę. Balta spalva simbolizuoja nekaltumą, tyrumą, dvasingumą. Dabar nuotakos rengiasi baltą suknelę todėl, kad balta – pozityvumo, laimės bei džiaugsmo spalva, originalesnės nuotakos renkasi ir kiek intensyvesnių spalvų suknelę.

Žiedai

Vienas seniausių vestuvių simbolių yra žiedas. Jo istorija siekia neatmenamus laikus, jo simbolinė reikšmė kito, tačiau šiandien kiekviena jaunavedžių pora vestuvių ceremonijos metu išgirsta: „Meilės vardan apsikeiskite žiedais“. Jaunavedžiai, apsimainę vestuviniais žiedais, vienas kitam įsipareigoja būti ištikimi, šis ritualas simbolizuoja tam tikrą jungtį ir įsipareigojimą, tarsi išreiškiama pozicija aš tau – tu man. Ant piršto užmautas vestuvinis žiedas rodo ne tik įtvirtintą santuoką, bet ir sutikimą gyventi kartu, pasižadėjimą, kad bus vienas kitam ištikimi. Dažniausiai yra apsikeičiama auksiniais žiedais, kuris, kaip ilgaamžis metalas, simbolizuoja ilgaamžiškumą.
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
7
Komentarai
2010-03-31 17:24
tapati
ta gausybe senoviniu vestuviu paprociu... mane kazkaip atbaido. Keiciasi laikai, keiciasi ir poreikis paprociams.
2010-03-23 17:29
kuku
i kaikuriuos prietarus atsizvelgiu, nors zinau, kad tai kvaila:)
2010-03-14 19:16
Kulniukas
As kazkaip netikiu nei prietarais nei vestuviu simbolika.
2010-02-27 12:09
Kika
Balta spalva, tyrumo, pozityvumo. O kaip tada su nuotakom, kurios juodas suknutes rengiasi, arba raudonas. Man juoda spalva elegancijos, bet ir kazkiek gedulo spalva. O raudona - aistros, bet ir agrestvumo.
2010-02-16 14:05
Gabriele
Labai didele dalis jaunavedziu nezino nieko apie tradicijas, ju reiksmes, taciau jas daro per savo svente. Nesuprantu kam daryti apeigas, kuriu reiksmes nezinai.
2010-02-15 22:36
Rasa
Net nezinojau nesimo per tilta reiksmes:)
Bet isnyksta vienos tradicijos, atsiranda kitos. Juk laikas nestovi
2010-02-15 21:36
Viktorija
Gaila, bet Lietuviski paprociai po truputeli nyksta. Ateina nauji, is svetur. Tarkim nuotakos nesima per tilta sugalvojo amerikonai taksistai, tik tam, kad skaitliukas prisuktu daugiau pinigeliu:))))