KONKURSO Laimėk G. Jankausko fotosesiją DALYVIAI


VESTUVINĖ SUKNELĖ – GERO SKONIO IŠRAIŠKA

FOTO: Rimantas Steponavičius
Šiemet parodoje „Mūsų vestuvės“ vestuvinių suknelių kolekcijas pristatė keliolika pardavėjų ir dizainerių. Vis dėlto net ne profesionalui aišku, kad „ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Čia buvo galima rasti visko: nuo pigių ir iš nekokybiškų audinių pasiūtų suknelių iki rafinuoto stiliaus – iš itin brangių medžiagų sukurtų rankų darbo suknelių, kainuojančių per 5 tūkst. litų.
Jei esate gerą skonį turinti nuotaka, veikiausiai jūsų akį parodos metu traukė išskirtiniai kūriniai – vienetinės suknelės, kurias siuva ne kažkur už jūrų marių, o čia, Lietuvoje, savo širdį ir laiką nuoširdžiai aukojantys žmonės. Tie, kurie ne tik geba patenkinti išrankiausio kliento poreikius, bet ir savo darbe naudoja kokybiškas medžiagas.

Viktorijos Jakučinskaitės tiulo svajonės

Tokių dizainerių kolekcijos atsinaujina kasmet, o jų darbai niekada neužsilieka vitrinose. Jiems negaila suknelei sukarpyti netgi močiutės dovanotą lininę staltiesę. O taip – kalbu apie jauną ir ambicingą vestuvinių suknelių kūrėją Viktoriją Jakučinskaitę. Jos salone „Tiulio fėjos“ nerasite tokios suknelės, kuri bus kažkuo panaši į jau matytą vestuvinių suknelių kataloge ar salonų vitrinose.
„Mano suknelėse labai daug nėrinių, daug tiulio – jis „sluoksniuojamas“ netaisyklingomis formomis. Taip išgaunamas šiuolaikiškas netaisyklingų formų pūstumas – suknelė nelygi, netgi kampuota, šonuose trumpesnė nei gale“, - dėsto dizainerė V. Jakučinskaitė.
Anot jos, nereiktų galvoti, kad tiulis, daug metų buvęs „kičinis“, atrodo neprabangiai. „Šiuolaikiškas tiulis yra labai universalus – jis gali būti minkštas, gali būti standesnis. Iš jo daug ką galima sukurti“, - pasakoja p. Viktorija.
Dizainerė nevengia savo kuriamų suknelių puošti tamsiomis detalėmis. Ji įsitikinusi, kad balta suknelė – nuobodu. „Tai – tarsi baltas popieriaus lapas. Mano suknelės labai „intensyvios“. Jose beveik nėra medžiagos lopinėlio be detalės, naudojama daug rankų darbo nėrinių“, - savo stilių atskleidžia V. Jakučinskaitė.

Dizaineris Liutauras Salasevičius ir madam pareis vėliau

Salono „Madam pareis vėliau“ dizaineris Liutauras Salasevičius savo kūryboje irgi nevengia nėrinių, nesvetimi vintažo elementai. Subtilumo suknelėms suteikia kruopštus siuvinėjimas perlais, kristalais, karoliukais, medžiagų daugiasluoksniškumas.
Dar vienas naujas mados vėjas vestuvinių suknelių rinkoje – jų „transformacija“ – tokias sukneles galima dėvėti ir ilgas, ir nusegus šleifą.
„Kai kuriu suknelę, nežinau, kas iš jos išeis, bet medžiagomis rūpinuosi iš anksto, jas perku Lietuvoje, kartais jų ieškau net metus“, - atvirauja L. Salasevičius.
Dizaineris sako, jog parodoje dalyvavo vedinas sportinio intereso, o paklaustas, koks moters tipažas turėtų būti, kad ši galėtų vilkėti jo suknelę, atsako, jog tai – Monika Beluči.
Vasario pradžioje dizaineris pristatė naują vestuvinių suknelių kolekciją, kuriai neliko abejingos Lietuvos pramogų pasaulio atstovės.

Dizaineris Arvydas Videika ir jo VAMP suknelės

Savo naująja vestuvinių suknelių kolekcija išsiskiria mados namai VAMP. Dizaineris Arvydas Videika paklaustas, kokie vėjai vestuvinių suknelių rinkoje pučia 2012-aisiais, pradeda vardinti be atokvėpio: brangios medžiagos, įmantrus kirpimas, naudojama daug audinio. Kartais vienai suknelei prireikia apie 20 metrų audinio.
„Kirpimo ir audinio „konstravimo“ paslaptys – vienas ir pagrindinių sėkmingo darbo rodiklių. Mūsų darbuose nėra grįžimo į senovę. Kurdami sukneles eksperimentuojame, nesistengiame būti klasikinio stiliaus atstovai“,- pasakoja A. Videika.
Šio teiginio puiki iliustracija mados namų VAMP suknelė-chalatas iš naujosios šių metų kolekcijos, kuri buvo pademonstruota parodos „Mūsų vestuvės“ metu. „Iš pirmo žvilgsnio suknelė-chalatas – tarsi grįžimas į 19 a., bet paanalizavus detaliau, matyti, kad viršutinė jos dalis – vyriško kirpimo marškiniai ir atraitytos pusilgės rankovės – novatoriška. Tai tarsi sujaukia romantiką“, - pristato A. Videika.
Dizaineris, pristatydamas mados namų VAMP kuriamas sukneles, vadina jas urbanistinės nuotakos suknelėmis: „Jos nelabai pritaikytos švęsti dvaruose, labiau tinkamos moderniai miesto aplinkai. Nuotakos tipažas – daug keliaujanti, daug mačiusi ir kosmopolitinių pažiūrų mergina, kuriai artimas vestuvių stilius kamerinėje aplinkoje“.
Už tokią suknelę tektų pakloti apie 6 tūkst. Lt, o jei nuspręstumėte nuomotis, tai atsieitų gerokai pigiau – apie 4000 Lt.
Šiemet madingos ir trumpos suknelės. „Renkantis trumpą suknelę, vis dėlto patariu labiau žiūrėti ne į tai, kad jos madingos, o į kojas“, - kalba A. Videika.
Taigi, mielos nuotakos, jei norite būti stilingos 2012-aisiais, nepasiduokite pagundai išleisti mažiau ir taupyti, rengdamosios gražiausiai savo gyvenimo dienai.
Daugiau straipsnių iš parodos ATSKIROJE RUBRIKOJE
 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
2
Komentarai
2012-02-12 22:28
Greta
Groziai, maciau abi kolekcijas. Liutauro pristatymas buvo vauuuuu ir VAMP zaviuosi. Kas dar LT daro geriau? Na zinoma, Juozo ir Ramunes neiperku, bet as uz profesionaluma ir geras medziagas ir malonu bendravima. Saunuoliai
2012-02-12 22:27
Feja
TOBULA