Jeigu Jūsų paprašė tik padėti parašą (t. y. būti liudininkais), svarbu išsiaiškinti šiuos dalykus:

Ar Jums reikės paaukoti kunigui (jeigu tuokiatės bažnyčioje), ar aukos patys jaunieji?

Ar Jūs turėsite kuruoti, kas kur eina, kas ką daro (sekti laiką, pasirūpinti šampanu ir taurėmis, saldainiais, kurių prireiks patvirtinus santuoką), ar tai bus patikėta kitiems žmonėms?

Ar Jūs būsite vestuvių vedėjai (tai – vienas svarbiausių klausimų, kurio turite paklausti būsimų jaunųjų)? Jeigu atsakymas teigiamas, teks nemažai pasiruošti: Jums reikės ir važiuojant į gamtą rūpintis, kad atmosfera būtų gera, kad svečiams būtų linksma, ir gamtoje keletą žaidimų suorganizuoti. Prie stalo, jeigu jaunieji to pageidauja, taip pat gali tekti viską koordinuoti: kada sakomi tostai, surengti kelis žaidimus (pvz., susipažinimo, kuomet kiekvienas iš svečių atsistoja ir pasako savo vardą bei kuo su jaunaisiais susijęs, kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažino ir pan.). Jeigu būsite vestuvių vedėjai, reikėtų susitikti su muzikantais ir „susiderinti“, kada kas bus, pvz., jeigu jaunieji norėtų, kad tėvai jiems perduotų Šeimos židinį, tuomet Jūs apie tai turėsite pranešti svečiams. Taip pat turėsite pranešti, kad dabar metas tostams, dabar metas šokiams ir t. t. Visa tai reikėtų derinti ir su jaunaisiais, ir su muzikantais arba renginio vedėju (pavyzdžiui, kartais jaunieji nenori, kad būtų renkami pinigai į stiklainį būsimam gyvenimui, tad ir tokius elementus reikia susitarti).

Paprastai liudininkai, vakaro vedėjas arba piršlys vestuvių pokylio pradžioje siunčia svečiams knygeles, kuriose galima parašyti linkėjimus, būsimų vaikų vardus. Tad ir vėl susitarkite, ar knygelėmis reikės pasirūpinti Jums, ar jaunieji jas nupirks.

Vakaro kulminacijoje – kuomet jaunieji šoks valsą, pjaus tortą, mes puokštę ir/arba keliaraištį – taip pat negalite būti nuošaly: turite papasakoti svečiams, kas vyksta, juos pakviesti, jeigu reikia, „surinkti“ iš pakampių... Palydint jaunuosius „miegoti“, tiek liudininkai, tiek piršliai jauniesiems gali padovanoti naktinius marškinius. Jie gali būti įvairūs: pagaminti iš saldainių, susiūti į vienus didelius naktinius ir pan.

Jeigu ruošiatės tapti liudininkais, taip pat reikėtų pasiteirauti, ar Jums reikės pasirūpinti tortu bei pamergių (jeigu tokios bus) puokštelėmis.

Jeigu vestuvės yra „tradicinės“, tuomet piršliai gali atlikti vedėjų ir iš esmės panašias kaip išvardinta viršuje funkcijas. Tik čia prisideda ir „tradiciniai elementai“, tokie kaip jaunųjų išlydėjimas iš namų, piršlio korimas, pasirūpinimas piršlio testamentu ir krauju, juosta, užsirašymas arba išmokimas gražių žodžių, kurie paprastai sakomi norint sugraudinti tėvus ir pačius jaunuosius... Jeigu vestuvės yra „tradicinės“, su jaunaisiais reikėtų susitarti, ar jaunoji norės rūtų vainikėlio (jeigu taip, ar jį nori sudeginti, ar kad Jūs įdėtumėte į dėžutę atminimui), ar nuometą norėtų nusiimti pirmą, ar antrą dieną (galimi abu variantai).

Ar būtumėte liudininkais, ar piršliais, išsiaiškinkite, jeigu jaunieji tuoksis bažnyčioje, taip pat kaip ir Santuokų rūmuose, reikės turėti asmens dokumentą: vienose bažnyčiose to prašo, o kitose – ne. Prakalbus apie bažnyčią, prie altoriaus derėtų žengti atlikus išpažintį, kad nepaliudytumėte nuodėmingi...