OKTO fotografė pataria – daug dėmesio skirkite vienas kitam


SU MEILE KURTOS V. VAIČIULIENĖS VESTUVINĖS SUKNELĖS

Dizainerė Viktorija visai neseniai Vilniuje atidarė savo drabužių parduotuvę – tai jos svajonių išsipildymas. Jauna moteris džiaugiasi, kad jos kurtais drabužiais puošiasi nuotakos, kurioms svarbi kokybė ir originalumas. Viktorija per savo kūrybos metus papuošė jau ne vieną nuotaką, todėl šiandien belaukdamos pavasario ir kalbamės su Viktorija apie tai, kam ji kuria, kokias nuotakas mato, dizainerė dalinasi savo patarimais ir įžvalgomis. Tad, mielos nuotakos, laukime pavasario kartu ir pasikalbėkime apie balčiausią drabužį savo gyvenime – nuotakos suknelę.

Trumpai papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų kūrybos kelias? Kada pirmą kartą teko modeliuoti vestuvinę suknelę? Ką akcentuojate savo kūryboje?

Mano kūrybos kelias prasidėjo gana seniai, dar mokyklos laikais būdama paauglė vaikščiodavau po audinių parduotuves ir radusi tinkamą skiautę lėkdavau pas savo šeimos siuvėją, kad iš jos padarytų tai, apie ką svajojau. Jau ir tais laikais galėdavau valandų valandas stovėti priešais veidrodį ir dešimtą kartą perkrausčius savo spintą bandyti sudėlioti naują drabužių derinį. Visuomet mėgau drabužius, mėgau ieškoti drabužių detalių, mėgau derinti spalvas ir jas „apgyvendinti“ aprangoje, žinoma, iš pradžių tik savo. Mokslai sekėsi puikiai, todėl drabužių modeliavimas nejučiom buvo nustumtas į antrą planą ir pasirinktos tais laikais buvusios itin prestižinės teisės studijos. Krimtau teisės mokslus, tačiau širdyje kirbėjo mintys apie visai kitokius dalykus. Pamenu, būdama studentė atkeliauju į universitetą savo susikurtu drabužiu, o mokslo draugės puola klausinėti, kur tokį pirkau. Tokie klausimai formavo labai saldžią išvadą: vadinasi, mano skonis žavi ir kitus. Laikui bėgant pajutau, kad tokių klausinėtojų atsiranda vis daugiau. Tuo metu kaip tik artėjo balčiausia mano gyvenimo diena – vestuvės. Neatsitiktinai su vyru pasirinkome datą gegužės mėnesį. Žinojau, kad tą dieną noriu būti apgaubta ką tik pražydusių obelų žiedų, rankoje neštis baltų tulpių puokštę... Ir, žinoma, vilkėti savo kurtą vestuvinę suknelę. Nė kiek nedvejojau, kokios suknelės noriu. Daug kas išgirdę mano suknelės viziją kraipė galvą: „Ar nebus per daug paprasta?“ Bet aš žinojau, jog derėsiu prie pavasario, ir baigta. Kartais pagalvoju, kokią suknelę rinkčiausi sau, jeigu tekėčiau dabar. Ir žinote ką? Turbūt nenuklysčiau toli nuo prieš penkerius metus pasirinkto modelio, būčiau lengva ir romantiška, su baltų tulpių puokšte. Turbūt toks jau mano būdas, toks turbūt yra mano suvokimas, kokia turi būti nuotaka: švelni, balta... ir kažkuo panaši į angelą.

Kaip gimė idėja atidaryti saloną-parduotuvę? Kokioms moterims jis skirtas?

Tik pradėjusi modeliuoti pirmus drabužius svajojau apie savą kampą. Kai kas nors labai pasisekdavo, mintis apie svajonę prisileisdavau artyn... Kai kas nors nuvildavo, guosdavau save, kad: „Bent jau pasvajoti galima.“ Ėjau link savo svajonės mažais žingsneliais. Pamenu, kaip pirmuosius drabužius fotografavau su savo „muiline“ pakabinusi ant karnizo. Tikrai ne iš karto gimė kolekcijos, ne iš karto gimė profesionalios fotosesijos. Lipau link tos savo svajonės mažais mažais laipteliais. Tuomet gimė sūnelis Dominykas ir visus darbus teko pristabdyti. Būdavo, mažiukas užmiega, o aš ir lekiu į namuose įrengtą savo drabužių kampelį, kad vėl galėčiau prisiliesti prie to, ką taip mėgstu... Prie salonėlio atidarymo idėjos grįžau paaugus Dominykui. Drabužių kaupėsi vis daugiau, audinių rietimai jau sunkiai betilpo į jiems paskirtą kampelį ir visgi viliojo mintis, kad namai tegu ir lieka namais. Susėdome su vyru, pakalbėjome ir leidomės į mano svajonės įkurdinimo paieškas. Ieškojome ilgai... Visuomet žinojau, kaip mano drabužių namai turėtų atrodyti. Balti, jaukūs... nekomerciniai. Pamenu, renkuosi plyteles, skirtas laipteliui prie įėjimo, o konsultantas mane atkalbinėja pirkti tai, kas man patinka. Juk nepraktiška. Juk reikalinga komercinėms patalpoms įrengti. Nesąmonė, pagalvojau aš. Ir įsirengiau savo kampą baltai... ne praktiškai, bet mielai širdžiai iki negalėjimo nusėdėti namuose. Žinojau, kad kuriu parduotuvėlę savo klientėms. Toms, kurios manimi tiki, toms, su kuriomis galime ištisas valandas gerti balintą kavą su sausainiais ir išsimatavusios drabužius grįžti prie šio darbo... Nenorėjau ir negalėjau jų nuvilti. Norėjau, kad atėjusios pas mane jos pasijustų gerai, ne tik rastų tinkamą drabužį, bet ir pasikrautų teigiamų emocijų. Per atidarymą svečiai apžiūrinėjo mano kampelį, ir žinote, kokia reakcija labiausiai mane džiugino? Ogi tokia, kad jis yra labai „VIKIŠKAS“ (nuo mano vardo – Viktorija).

Kas, anot Jūsų, yra vestuvinė suknelė ir kokia ji turi būti?

Vestuvinė suknelė – tai drabužis, skirtas vienintelei ir nepakartojamai dienai gyvenime. Visoms savo nuotakoms linkiu, kad ta diena iš tikrųjų būtų viena. Todėl, kai renkiesi drabužį tokiai dienai, viskas turi būti tikrai apgalvota. Labai mėgstu siūti sukneles savo klientėms. Iki suknelės siuvimo aš dažniausiai ją jau pažįstu, žinau apie jos charakterį, būdą, mėgiamas spalvas ir tinkančius siluetus.
Todėl belieka tik „sukurti“ vizijos visumą. Stengiuosi savo klientėms pasiūlyti vestuvių viziją, visuomet domiuosi, kaip išrinktasis nori būti papuoštas, kokia spalva/spalvos vyraus dekoracijose, puokštėje, kvietimuose ir t. t. Todėl, kai matau, kad žmogui dar labai sunku išsigryninti viziją, pasiūlau susitikti pasitarti su atitinkamų sričių specialistais – mano kolegomis. Turiu savo floristes, esu dirbusi su puikia aksesuarų kūrėja, galiu pasiūlyti puikiai makiažus darančias mergaites, su kuriomis sėkmingai esame bendradarbiavę, ir t. t. Šiais visais žmonėmis nuoširdžiai pasitikiu, turime labai panašų „grožio“ suvokimo jausmą, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kai vartydama savo nuotakos nuotraukų albumą pamatau tobulai prie suknelės tinkančias detales.
Siūdama suknelę nuotakai stengiuosi atsižvelgti į jos norus ir visuomet grįžti prie minties, kokią suknelę vilkėdama ji jaučiasi geriausiai. Buvo gyvenime toks atvejis, kai siuvome suknelę nuotakai; romantišką, ilgą besiplaikstančią vėjyje... Nuotaka laiminga, sukiojasi prieš veidrodį, tačiau matau iš jos akių, kad kažko suknelei trūksta. Nuo tada, kai ant suknelės liemens „apsigyveno“ koralo spalvos šilkinis kaspinas, nuotakos akys sužibėjo ilgam. Paprasčiausiai jai trūko ryškios spalvos, nes kasdienybėje ji tiesiog negali be jų. O kartais siuvame suknelę iki galo nežinodamos, ar „įvesime“ kokią nors spalvą... o pabaigoje būna taip, kad stovi prieš mane angelas ir jokiomis spalvomis nebesinori drumsti to lengvumo. Gyvenime labai nemėgstu netvarkos, chaoso, todėl ir kuriant drabužį ši mano savybė dažnai „griežia pirmuoju smuiku“.

Kokias nuotakas pastebite Lietuvoje? Kaip jos atrodo? Kas jums patinka? Kas nepatinka?

Galiu tik pasidžiaugti, kad mano iki šiol aprengtos nuotakos buvo nuostabios ir pačios turinčios man labai artimą „skonį“. Visuomet prieš pirmąjį mūsų susitikimą paprašau, kad nuotaka man atsiųstų labai preliminarų savo įsivaizduojamos suknelės vaizdą. Jeigu pamatytas vaizdas kardinaliai „prasilenkia“ su mano kuriamų drabužių vizija ir paprastumu, tiesiog tokio darbo mandagiai atsisakau. Ne todėl, kad nenorėčiau žmogui pagelbėti, bet todėl, kad aš nemoku daryti to, kas man yra negražu. Nemoku apsimetinėti sakydama, kad gražu, jeigu taip nemanau. Negaliu nuoširdžiai patarti, kai mintyse matau moterį visiškai kitokia suknele. Nemėgstu tiek detalėmis, tiek spalvomis, tiek audinių tekstūromis perkrautų vestuvinių suknelių. Tokios dienos suknelėje, mano manymu, detalės, kurios traukia aplinkinių dėmesį, gali būti tik kelios. Jeigu suknelė pasiūta iš puošnaus audinio, nebereikia jos „apkrauti“ akį rėžiančiomis detalėmis, kad ir kokios jos būtų gražios. Visgi visais atvejais nereikia pamiršti, kad suknele vilki žmogus, kuris yra be galo gražus, ir jo savitumo negalima užgožti.

Kas, anot Jūsų, sukuria tobulą nuotakos įvaizdį?

Kaip anksčiau minėjau, esu visumos suvokimo šalininkė. Kasdien ir savo klientėms sakau, kad tik viena įsigyta suknelė neprivers Jūsų jaustis labai stilingai. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kai klientė leidžia man dalyvauti jos aprangos „komplektavimo“ procese ir patarti, kas, mano manymu, jai tiktų „į komplektą“ su užsakyta suknele. Atsineša batelius, padėliojame, kokia rankinė, dirželis, aksesuaras tiktų, apsitariame, kas būtų rengiamasi ant suknelės, jeigu būtų šalta. Tokiu atveju ir klientei sumažiname galvos skausmo – ką čia su kuo suderinti – naštą, ir aš gaunu motyvacijos porciją, nes matau savo kurtos suknelės išbaigtą vaizdą. Lygiai taip pat jaučiuosi ir rengdama nuotaką. Pasiūta suknelė dar toli gražu ne viskas. Kai šalia tos suknelės atsiranda ir derantys bateliai, ir spalviškai atsikartojanti daili puokštė, ir santūriai priderinta jaunikio apranga jau galima pradėti gėrėtis vaizdu. O iki visiškai tobulos nuotakos įvaizdžio, manyčiau, kad reiktų pamąstyti ir apie aplinką, kurioje šventė vyks. Kai kiekviena vestuvių detalė tiesiog ir „šnabžda“, kad ji čia yra neatsitiktinai, asmeniškai man norisi verkti nuo viso to grožio ir visumos.
Kartą turėjau garbės puošti dvi drauges: nuotaką ir jos svočią. Be galo mielos mergaitės. Tiesiog per susitikimus ryte rijau jų kalbas, jų džiaugsmus, kad pavyko rasti tobulai tinkančio atspalvio juostelę, ar pagaliau iškepti širdutės formos sausainiukus. Tąkart ir aš tyliai stovėjau bažnyčios kamputyje ir laukiau, kada galėsiu jas apkabinti tokia svarbia proga. Viskas buvo apgalvota iki smulkmenų, prie bažnyčios buvome vaišinami nuotakos keptomis ir baltu glajumi aplietomis širdutėmis ant pagaliukų, dekoruotų vestuvių spalvos kaspinukais. Tirpau nuo matomo vaizdo.

Ką patartumėte šių metų ir ateities nuotakoms renkantis suknelę? Kokie yra pagrindiniai akcentai? Į ką kreipti dėmesį, o į ką – ne?

Visų pirma turbūt reiktų atkreipti dėmesį į tai, kas jai pačiai labiausiai patinka: koks suknelės siluetas, kokios tekstūros audiniai, ilgis ir t. t. Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra nuotakos figūrai tinkantis suknelės modelis. Tikrai yra buvę atvejų, kad nuotakai labai patinkantis suknelės siluetas tiesiog visiškai netinka prie jos figūros ypatumų. Nuoširdžiai gaila, kad šiuo metu dar nesu išleidusi bent minimalios vestuvinių suknelių kolekcijos. Visuomet svajoju turėti savo kūrinius „TAI DIENAI“, kuriuos būtų galima pasimatuoti ir iš visų pusių apžiūrėjus save su tuo drabužiu konstatuoti, tai yra svajonių suknelė ar ne. Išduosiu paslaptį, kad kaip tik šiuo metu ir yra brandinama būtent tokia mintis, ieškomas modeliukas, kuris atspindėtų būsimų suknelių „charakterį“.

Visiems labai rūpi klausimas, kas madinga šiais metais? Taigi, kokie akcentai patys madingiausi šią vasarą?

Nepabijosiu pasirodyti labai nuobodi ir nemadinga, bet, mano manymu, organizuojant savo dieną tikrai nevertėtų didelio dėmesio skirti madingumui/nemadingumui. Juk tai yra TAVO diena. Diena, labiausiai atskleidžianti Tave ir Tavo pasirinkto žmogaus jausmus. Tie gražūs žmonės daro šventę sau, savo draugams ir artimiesiems, todėl aš visų pirma akcentuočiau šventės jaukumą ir mielas detales, o ne madą. Netgi kurdama kolekcijas aklai nesivadovauju tų metų mados tendencijomis. Nemanau, kad mano drabužiai detalių inovatyvumo prasme galėtų konkuruoti su žymių drabužių dizainerių sukurtais. Žinoma, mielai aplankau mados renginius, apžiūriu mados tendencijas, tačiau užbaigdama kuriamo drabužio viziją niekuomet „nepasmerkiu“ būti jo tik madingu. Kuriu tai, kas man gražu, kas man miela. Kolekcija gimsta ne iš sapnų, ne iš gamtos ar kosmoso reiškinių, bet iš visiškai žemiško ir natūralaus moteriško noro: gražiai atrodyti ateinantį sezoną.

Kiek šią vasarą turite nuotakų? Kokie jų pageidavimai?

Per sezoną stengiuosi papuošti iki dešimties nuotakų. Nuotakos suknelės siuvimas – ilgas ir itin preciziškas procesas, todėl nesinori nei skubėti, nei siekti, jog būtų aprengta kuo daugiau nuotakų. Kiekvienai norisi pasiūlyti ką nors nauja, kai ką, skirto „tik jai“, todėl kai kalba pradeda eiti apie kiekybę, šie norai gali likti ir neįgyvendinti ☺ Tarp mano klienčių yra tokių merginų, kurios, gavusios sužadėtuvių žiedą, skuba skambinti man ir pilnu jaudulio balsu sušnibžda: „Viktorija, reikia susitikti, siūsim vestuvinę suknelę...“ Tokiais atvejais esu be galo laiminga, kad buvo prisimintas mano telefono numeris ir toks atsakingas darbas be didelių dvejonių iš karto patikėtas man. Šių metų nuotakų specialių pageidavimų negalėčiau išskirti. Yra kaip ir praeitais metais, kurios tvirtai apsisprendusios siūtis trumpą vestuvinę suknelę, galbūt šiais metais merginos yra palankesnės gipiūriniam audiniui, praeitais metais tokią turėjau tik vieną.

Jei ApieVestuves.lt skaitytoja užsimano Jūsų suknelės, kaip ir ką turi daryti? Kiek užtrunka sukurti suknelę? Kada ji turi kreiptis į Jus? Kaip atrodo suknelės kūrimo procesas?

Visų pirma ji turėtų būti bent šiek tiek „apsigalvojusi“ vestuvinės suknelės viziją, tuomet susisiekti su manimi. Jeigu ateinančio vestuvių sezono nuotakų sąrašas dar neužpildytas, būtinai susitiktume puodeliui kavos ir detalesniam suknelės vizijos išgryninimui. Kaip ir minėjau anksčiau, suknelės siuvimas yra netrumpas procesas, nors kartą esame pasiuvę suknelę ir per 1 mėnesį.
Suknelė gimsta palengva. Kai jau žinome, kokia suknelė bus siuvama, abi su nuotaka važiuojame rinktis audinių, per pirmą pamatavimą suknelė būna tik „griaučių“ stadijoje, tam, kad būtų galima įvertinti silueto tikimą, audinio kritimą ir t. t. Ir tik pačioje suknelės siuvimo proceso pabaigoje pradedame derinti aksesuarus, puošybos detales, spalvines gamas, jeigu jos reikalingos, ir kitas mažas, tačiau labai svarbias detales.
Dėkojame už nuoširdų pokalbį Viktorijai ir dalinamės Jos kurtomis suknelėmis pasidabinusių nuotakų nuotraukomis.
 
Galerija: Peržiūrėti padidinti
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
4
Komentarai
2013-02-12 14:30
Gabuks
man labai paitnka V&V boutique vaikiski drabuziai
2013-02-11 22:24
Vejune
labai grazios jos suknutes
2013-02-11 22:23
Birute
grazu
2013-02-11 13:46
greta
nu jau ta rozine kas per grazumas nereali spalva is kur tokio audinio gaut?
SKAITOMIAUSI
EKSPERTŲ STRAIPSNIAI
KATALOGO NAUJIENOS