Tu privalai išgirsti kas daro santuoką tvirta (video)


ŠEIMOS PSICHOLOGĖ KONSULTUOJA BESITUOKIANČIAS PORAS

Fotografas Eigirdas Scinskas www.e-s.lt

Klausimas: Ar kelti vestuves dėl savęs kai kiti smerkia šį žingsnį?

Sveiki, esu sutrikusi panelė. Mano istorija kebloka, tad norėčiau patarimo. Mes su vyru pradėjome draugauti prieš 4 metus, po 3 mėnesių jis pasipiršo, o dar po 2 pastojau. Kai dukrytei suėjo 3 mėnesiukai, prieš pat Kalėdas nusprendėme susituokti civilinės metrikacijos biure, kad būtume įteisinta šeima. Nei mano, nei vyro tėveliai nedalyvavo, nes viskas įvyko labai greitai: jie gyvena Lietuvoje, o mes tuokėmės Anglijoje. Buvo tik seserys iš mano ir jo pusės.
Mūsų dukrytei beveik 3 metukai ir mes su vyru nusprendėme tuoktis Bažnyčioje, bet yra šiokia tokia problema: aš nesijaučiu gerai (nors bažnytinė santuoka buvo mano idėja). Žinau, na labiau manau, kad mano vyro sesuo kišis į mūsų planus sakydama: „Kam to reikia, geriau taupykite pinigus, o ne leiskite.“ Ir aš labai imu tai į širdį. Man skaudu, nes mes jau suaugę ir patys užsidirbame (beje, man 26, mano vyrui 35).
Ir dėl to aš vis abejoju, ar pasielgti taip, kaip mes norime, ir sulaukti komentarų, ar tiesiog kelti vestuves. Man dėl to labai liūdna. Nežinau, ką daryti? Labai ačiū jums už atsakymą.
Atsakymas:
 
Dėkoju už jūsų laišką. Jūsų laiške girdžiu abejonę, ar vadovautis savo norais, poreikiais, sprendimais, ar stengtis įtikti vyro giminei. Jau keletą metų esate vedę, gyvenate atskirai nuo tėvų, auginate dukrelę, tačiau ligi šiol jūsų artimieji, ypač vyro pusė, turi didelę įtaką jūsų šeimos gyvenimui. Abu esate jau suaugę žmonės, tad tikriausiai po truputį ateina laikas nubrėžti aiškesnes ribas savo pirminių šeimų nariams, aiškiau parodyti jiems, kur jie gali, o kur jau ir nebegali kištis į jūsų šeimos gyvenimą. Tai, žinoma, turite padaryti patys, niekas kitas to už jus nepadarys. Tad ir nuspręsti, ar jau dabar ir šiandien leisite spręsti sau patiems, ar tam dar nesate pasiruošę ir kol kas būsite linkę vadovautis kitų požiūriu, turite patys. Iš jūsų laiško, tiesa, lieka neaišku, kokia yra jūsų vyro pozicija ir ką jis mano apie jo šeimos narių kišimąsi. Gal būtų svarbu visų pirma apie šią problemą pasikalbėti tarpusavyje. Kaip dėl to kiekvienas iš jūsų jaučiasi? Kaip jaustumėtės geriausiai ir ką padaryti, kad taip jaustumėtės? Pamėginkite pasitarti, galbūt jūsų vyras padės jums labiau patikėti savimi ir mažiau kreipti dėmesio į tai, ką kas pasakys.

Klausimas: planuodama šventę praradau džiaugsmą ja. Ką daryti?

Laba diena, esu Giedrė. Šią vasarą tuokiamės, bet per tuos planavimus ir rūpesčius praradau džiaugsmą švente. Kaip atsipalaiduoti ir viską daryti vėl su meile ir kad man tai teiktų malonumą. Abu su sužadėtiniu vis bėgame, lekiame ir nieko nespėjame. Planuotojai pinigų neturime, todėl viską darome patys, kartu su draugais, padeda ir tėveliai. Bet nuovargis jau padarė savo. Liko vos keli mėnesiai iki vestuvių, mūsų šventė rupgjūčio mėn., bet jaučiuosi taip, kad nelaukiu jos. O kaip galima nelaukti savo vestuvių? Giedrė, 25 m. Vilnius 
Atsakymas:
 
Laba diena, Giedre. Perskaičius jūsų laišką iš karto kilo vienas klausimas – ar ne per daug užsimojote? Tai, kad kyla jausmas, jog nebelaukiate savo vestuvių, iš tiesų rodo, jog esate persitempusi ir pervargusi, tad vienintelis būdas susigrąžinti šventės organizavimo džiaugsmą – gerai pailsėti. Tačiau tam, be abejo, turite rasti būdą, kaip sumažinti darbų apimtį, kad poilsiui atsirastų erdvės. Suprantama, kad jūs kaip ir dauguma jaunavedžių norite labai ypatingos ir įsimintinos šventės, ką ir stengiatės padaryti. Tačiau gal vertėtų persvarstyti, ar tikrai tai, kas reikalauja tiek fizinių ir emocinių investicijų, yra vienintelis būdas sukurti įsimintiną šventę, ypatingos dienos atmosferą? Ar esate tikri, kad tikrai reikia tokios šventės, kuriai pasiruošimas tiek daug kainuoja emociškai? Pamėginkite grįžti prie to, kas svarbiausia. Ką jums reiškia ir simbolizuoja vestuvės? Kas jose būtinai turi būti, o be ko galima ir apsieiti? Ar tikrai būtina visko tiek daug, kiek dabar numatyta? Kas iš viso to jus džiugintų labiausiai? Ar tikrai darote tik tai, ko norite patys, ar stengiatės atitikti kitų lūkesčius? Ką tai jums reiškia? Pamėginkite atsakyti sau į šiuos klausimus, ir gal pavyks išsigryninti, prie ko apsistoti ir kur pernelyg nesiplėsti organizuojant vestuves, kad pats organizavimo procesas nebebūtų toks varginantis. Sėkmės jums, gražių vestuvių bei darnaus vedybinio gyvenimo po jų.

Klausimas: Susituoksime slapta, bijome artimųjų reakcijos. Kaip išspręsti šį klausimą?

Su draugu esame kartu beveik dešimt metų. Visi laukia mūsų vestuvių ir patys laukiame. Tačiau mes norime tuoktis tik dviese, pabėgę į užsienį. Kaip tik planuojame tai padaryti. Jau šį sekmadienį išskrendame. Niekam nesakėme, kad kelionėje tuoksimės. Bet visi spėlioja ir daro spaudimą – jei susituoksite ten, mes labai supyksime, sako draugai, tėvai ir t. t. Viskas suplanuota, tuokiamės už savaitės, mums viskas gerai, bet ką ir kaip grįžus sakyti tėveliams, draugams ir kitiems, kurie laukia mūsų vestuvių? M ir A. 
Atsakymas:
Juokaudama galėčiau atsakyt, kad sakytumėt: „Palaukėte mūsų vestuvių, dabar galite pradėti laukti kieno nors kito vestuvių. Kas norėtų būti savanoriais?”
O jei rimtai, norėtųsi pasiteirauti jūsų, kodėl siekiate atitikti kitų lūkesčius? Kas tame taip svarbu? Kas įvyks, jei neatitiksite kitų lūkesčių? Kas tame gąsdina ir neramina? Kas neleidžia drąsiai žiūrint kitiems į akis išsakyti ir apginti savo poreikius bei norus? Kiek supratau iš jūsų laiško, jūs lyg ir esate tikri dėl savo sprendimo ramiai susituokti užsienyje, vis tik jaučiate stiprų nerimą dėl kitų žmonių reakcijų, norite pasakyti kažką, kas juos nuramintų. Tačiau šiuo atveju tikriausiai svarbu būtų jums patiems pamėginti nusiraminti. Tikriausiai nėra jokių garantijų, jog, kai darysite vienokius ar kitokius sprendimus savo gyvenime, tikrai niekas niekada neužpyks. Bet ką jūs su tuo kito pykčiu darysite: ar bandysite aukodami save stengtis, kad tik kitas nepyktų, ar tam kitam parodysite, jog kad ir kiek jis pyktų, jūsų sprendimai nekis. Sprendimą tuoktis lyg ir esate priėmę, tad lieka priimti sprendimą drąsiai pažiūrėti pykstantiems į akis. Jūs turite teisę į savo asmeninį gyvenimą ir pasirinkimus jame, kad ir ką kiti sakytų ar kad ir kiek jie pyktų. Gražių jums vestuvių!
Norite užduoti klausimą šeimos psichologei ir Jūs? Rašykite redakcija@apievestuves.lt
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
0
Komentarai