2013 m. trumpos vestuvinės suknelės


LAURIJANOS VESTUVĖS

Sveiki,
dalinamės dar viena meilės istorija. Nori pasidalinti ir tu? Siųsk mums laišką el. p. redakcija@apievestuves.lt
Nuotrauka iš asm. poros albumo

 1. Kada ir kaip susipažinote? Trumpai papasakokite savo istoriją.

Geras klausimas, nes visai neseniai patys bandėme prisiminti, kaip ir kada susipažinome. Prisimename tik tiek, kad mes jau pažįstami 13 metų. O buvo taip: dar visai nedidelis berniukas Andrius susitiko mergytę Laurijaną – tada viskas ir prasidėjo. Mes kartu augome ir brendome, bet niekada nebuvome pora, buvome tik draugai. Aišku, simpatiją rodėme vienas kitam, tik savaip. Andrius tampė už kasų, atiminėdavo pirštines, erzindavo įvairiais būdais... o aš per šokius šokdavau su kitais vaikinais, įgnybdavau Andriui į šoną ir visaip maivydavausi. Taip ir augome kartu su kitas draugais, taip vadinama mūsų chebra. Buvo visko: ir pykomės, ir vėl gražiai bendravome. Jau tada mūsų mamos sakė: baikite muštis, būkite pora. Mes, aišku, kaip visada sakėme: niekada gyvenime. Na, neperšokęs griovio, nesakyk op :)

2. Kiek laiko draugavote, kol pagaliau įvyko piršlybos?

Kaip pora draugavome 2 metus. Nors bendravome daugiau ar mažiau visus 13 metų.

3. Kaip vyko piršlybos? Kaip jautėtės? Trumpai papasakokite savo istoriją.

Piršlybos įvyko netrukus iki vestuvių. Tiesiog kartu su Andriumi važiavome prie jūros susirasti vietos, kur galėtų vykti bažnytinė mūsų santuoka, nes jau buvome nusprendę, kad ji vyks pajūryje. Daug vaikščiojome, žiūrinėjome įvairias vietas arčiau jūros, toliau kopose... Buvo labai niūri diena, rūkas, vėsu. Staiga sugalvojau: kad sušiltų rankos, reikia įkišti jas į vyro megztinio kišenę. Kai norėjau tai padaryti, išgirdau ramų Andriaus balsą: „Nelįsk ten, negalima.“ Aišku, kaip ir visos moterys suirzau sau murmėdama: „Man šąla rankos ir negaliu būsimo vyro kišenėje pasišildyti...“ Visai netrukus priėjome kopose aikštelę tarp pušų, ten Andrius staiga priklaupė, ištraukė iš kišenės mažą rožinę dėžutę. Man suvirpėjo širdis. Andrius pravėrė dėžutę – ten spindėjo nuostabus žiedelis – ir ramiu balsu paklausė: „Ar būsi mano žmonele?“ Man širdis daužėsi, virpėjo, akys spindėjo, virpančiu balsu tariau: „Ne, aš nebenoriu gyventi be tavęs, būsiu tavo žmonele.“ Ši vieta tapo mums ypatinga, nes toje pačioje vietoje mus sutuokė kunigas. Kaip vėliau sužinojome, tai ne tik vieta, bet ir diena buvo ypatinga. Ji sutapo su mano krikšto tėvų sidabrinėmis vestuvėmis.

4. Kada įvyko (įvyks) vestuvės? Jei jau vestuvės įvyko, prašau, papasakokite, kaip sekėsi planuoti.

Vestuvės įvyko 2013 m. liepos 27 dieną. Diena buvo nuostabi. Planavome ir viską darėme patys su artimųjų pagalba. Viskas vyko sklandžiai, kaip norėjome ir planavome. Bažnytinė santuoka vyko kaip tik toje vietoje, kur vyras man pasipiršo. Priesaiką tarėme stovėdami toje pačioje vietoje, kaip per piršlybas.
Daugiau tikrų istorijų skaitykite rubrikoje TIKROS VESTUVĖS
Pokalbiai apie vestuvių planavimą ApieVestuves.lt FORUME 
 
 
Tavo komentaras
Tavo vardas
El. paštas
Tai ką galvoji
     (Mes tikimės viskas padorumo ribose)
Facebook draugai rekomenduoja
1
Komentarai
2013-12-16 05:04
Tomse
o faino zmogai matosi kas jiems gera kartu ir kaifuoja jie cia :)