Mielosios esamos ir būsimos nuotakos, kiekvienas salonas – savas rojus. Pati savo kailiu šiandien išbandžiau kelis jų ir ... Vienas – internete beprotiškai fantastišku vadinamas, man paliko ne itin skoningos parduotuvės įspūdį, o antras – mažytis ir mano miesto merginų nelabai mėgstamas – nauji mano sielos namai. Antrajame jų pajutau, kad čia gyvena mados mūzos, deivės, fėjos... Čia radau žmones, kurie padarys viską, kad aš būčiau ta vienintelė ir nepakartojama. Bet apie viską iš pradžių...

Virtualios draugės ir pažįstamos išgyrė vieną saloną, sakydamos, kad ten suknelių rojus ir kiekviena ten gali rasti tobulą apdarą vestuvėms. Ką gi, pasiruošiau pagal visus patarimus ir apsiginklavome amunicija, t. y. įsimečiau į krepšį savo baltuosius aukštakulnius, jokio makiažo ir tik žibantis lankelis plaukuose galėjo priminti mane esant nuotaką.Pravėrusi duris, patekau į pakabų, veidrodžių, žurnalų, didelių durų, laiptų ir sunkių užuolaidų karalystę. Čia pasitiko maloniai besišypsanti šios karalystės valdovė, tačiau ir jos draugiškumas nenumalšino noro kuo greičiau bėgti iš ten. Negaliu paaiškinti kodėl, bet daugybė baltų, gelsvos ir šampaninės spalvos vestuvinių suknelių čia kabo tarsi lėlės... Jos neturi sielos ir veido. Vienos už kitą pūstesnės, su rankovėmis ir be jų, šilkinės ir gifiūrinės, žiba visomis akmenukų spalvomis. Jos panašios vieną į kitą – tinkamos į Pelenės balių, tik, bent jau man, būtų gaila pamesti batelį. Nors gal verta dėl žavingojo princo? Patikėkite, mergaitės, man tikrai reikėjo stiklinės vandens, kad nustotų mirgėti akyse ir pradėčiau į kabančias sukneles žiūrėti, kaip į savo ypatingosios šventės apdarą. Pasimatavusi kelias – taip ir neradau tos vienintelės, bet nenorėdama nuliūdinti man taip šauniai padėjusios merginos, pasakiau, kad paprastutė romėniško stiliaus su milijonais žibančių kristalų vietoj petnešėlių, man patiko labiausiai. Bandžiau prisiminti visus patarimus ir net keliais pasinaudojau, t. y. bandžiau matuotis ant pakabos negražiai „gulinčias“ sukneles, bet... Mano nelaimei ant manęs jos dar labiau man nepatiko.

Suknelių jūrą radau, tačiau nardymas panašių modelių ir žibančių akučių ir akmenukų jūroje – ne man. Atleiskite, tos, kurioms tai patinka, bet pati vertinu šį savo atradimą, nes dar kartą suvokiau, kad „svarovskiai“ ir pūstos princesiškos įvairiausių spalvų suknelės ne man ir nė su viena iš jų nesijausiu tobula nuotaka, moteris... Todėl prisiekiau sau, kad į tuos salonus, kurie siunčiasi kataloginius suknelių modelius, nežengsiu nė žingsnio daugiau.

Mažyčiais akmenukais grįsta gatvele einu link salono, kurio mano miesto internautės nemėgsta, tačiau keliu galvą aukštyn ir mane pasitinka žėrinti vitrina, o joje – niekur nematytas suknelės modelis. Įkvepiu oro ir žengiu pro duris. O čia... Mažytis salonas, dideli veidrodžiai jam suteikia erdvės, kvepia kava, vanile ir suknelėmis. Čia kelios erdvės – mielas senovinis staliukas, kelios kėdės, atversti žurnalai, adatos, centimetras, veliumai, skraistės, kelios vestuvinės suknelės, kitoje pusėje – proginės ir pamergių suknytės. Viskas preciziškai išdėstyta spalvomis. O mane pasitinka dvi besišypsančios moterys, viena jų pasirodo esanti ir pati modelių kūrėja ir siuvėja. Pasijaučiu tarsi Paryžiuje, kai užeini į mažą krautuvėlę, o ten už prekystalio su tavimi sveikinasi pats jos savininkas. Kvepia namais. Mano siela džiaugiasi, nes čia nėra jūros suknelių ir kiekvienas modelis – kardinaliai skiriasi. Šios suknelės buvo sukurtos konkrečiai moteriai, nuotakai.. Jos visos turi savo istoriją, veidą ir sielą, pavyzdžiui, trumpa princesiška suknutė primena vaikystę ir ja apsirengusi jaustumeisi tarsi lėlytė, o jei jaunikis vilkėtų džinsinį kostiumą – būtų super derinys. Gelsvos, baltos, auksinės suknelės ir visos skirtingos. Vienos siūtos iš šilko, kitos šilto audinio ir atrodo tarsi nertos ar megztos. Imi pakabą po pakabos ir atrandi vis kitas idėjas. Jautiesi taip... Nemoku pasakyti, tarsi vaikas pirmą kartą gavęs dėžę skirtingų saldainių. Akys žiba ir prarandi laiko nuovoką, nes imi diskutuoti su šios mados oazės savininke apie tai, kokia suknelė tave labiausia žavi ir net nepajunti kaip prisėdi ant kėdės ir jau po kelių akimirkų turi rankose eskizą. Taip mieloji, tavo suknelės eskizą. Jautiesi labai svarbi ir vienintelė, nes tai suknelė tik tau ir tavo. Tikrai, čia stebuklinga vieta. Nereikia jai nei prabangių užuolaidų, pagalvėlių ir visų vestuvinių suknelių katalogų modelių. Čia jautiesi taip gerai, kad prarandi laiko nuovoką ir pagaliau supranti, kad tavo laikas išseko, kai ateina kita būsimoji nuotaka. Beje, čia atsižvelgiama į tave ir tavo stilių, pavyzdžiui, jei kasdien dėvi gotiškus drabužius, o vestuvių dieną nori atrodyti elegantiškai ir kitaip (vardan visų močiučių širdučių), nesijaudink, šio salono deivės tave aprengs tobulai, t. y. turėsi elegantišką suknelę, tačiau priderins ir tavo mėgstamus gotiškus papuošalus. Čia gimsta idėjos tau ir dėl tavęs.

Nuoširdžiai patariu rinktis tai, kas artimiausia jūsų širdžiai. Nuvažiuokite į kuo daugiau vestuvinių suknelių salonų ir net negalvokite imti jokios suknelės, kol nepajusite, kad ją įsimylėjote. Visko gali būti, kad nerasite tokios, bet nenusiminkite – yra siuvėjos, modeliuotojos, dizainerės, parduotuvės ir net visagalis internetas. Nėra padėties be išeities, todėl suknelę tikrai rasite. Tik ieškokite tol, kol rasite tobulą, kaip ir žmogų už kurio ketinate tekėti.

Jūsų diskusija apie salonus ApieVestuves.lt Facebook rasite čia ir čia.