Planavimas Tikros Vestuvės Vestuvės Užsienyje Vestuvių Idėjos

Įkvėpiančios Julijos ir Igorio vestuvės

Artėjant vasaros sezonui, norime pasidalinti ypač gražiomis Julijos ir Igorio vestuvių akimirkomis. Labai graži meilės istorija, daug idėjų būsimiems jaunavedžiams ir, žinoma, beprotiškai graži šventės fotogalerija.

Kada įvyko jūsų vestuvės ir kokios jos buvo? Trumpai papasakokite apie išvažiuojamąją ceremoniją: kas viską darė, dekoravo ir kt.

Mūsų šventė įvyko rugsėjo 27 dieną, 2014 metais. Tai buvo labai jaukios, šiltos, bet tuo pačiu ir “didelės storos” vestuvės. Įkvėpti Graikijos atvirumo, svetingumo, dosnumo ir Provanso subtilumo, lengvumo ir romantiškų atspalvių, pradėjome ruoštis mūsų nėriniuotai šventei Lietuvoje. Nuo pat pradžių tvirtai žinojome, kad tai bus dviejų dienų šventė, nes dauguma svečių yra iš skirtingų pasaulio kampelių, kurie būtent dėl mūsų atskris į Lietuvą. Tai labai palengvino vietos pasirinkimą – mums buvo svarbus ne tik šviesus Provanso stiliaus interjeras ir eksterjeras, bet ir galimybė patogiai apgyvendinti visus svečius.

Taip pat net nekilo abejonių, kad tai bus išvažiuojamoji ceremonija, kurią suorganizuoti pasirodė daug sunkiau, negu ceremoniją Santuokų rūmuose. Iškart atsiranda papildomų klausimų: ceremonijos vieta, laikas, Metrikacijos skyrius, vietos papuošimas, muzika, svečių atvykimas, vaišės ir planas “B” blogu oru atveju… Mums pasisekė, vieta, kurią pasirinkome vestuvėms, yra netoli Klaipėdos, palei Minijos upės krantą, su puikiai prižiūrėta aplinka. Matant tą nuostabų vaizdą, mintyse prie upės jau stovėjo šventiškai papuošta arka su nuo vėjo lengvai plazdančiomis juostelėmis, sustatytos baltos kėdės, alyvinės spalvos kaspinai, žiedlapiai, rugsėjo mėnesį simbolizuojantys ir taip panašūs į levandas vyržiai. Tai ir buvo ideali vieta mūsų ceremonijai. Šią viziją įgyvendinti padėjo sodybos šeimininkė, glaustai bendraudami su ja suderinome pačias smulkiausias šventės puošybos idėjas, nuo konkrečių gėlių puokščių lauke ir salėje iki kiekvieno sodybos kampelio vaidmens mūsų vestuvėse. Dėl to, kad pati labai mėgstu dekoruoti viską, nemažai šventės puošybos detalių sukūrėme ir padarėme patys su vyru ir su drauge. Juk tai ir yra smagu – į vestuves įdėti ne tik savo idėjas, bet ir dalelę šilumos ir meilės.

Abejonių kilo tik dėl vieno dalyko ̶ oro. Koks jis bus rugsėjo 27 dieną niekas nežinojo, bet mes nusprendėme ieškoti sprendimų, o ne problemų. Dėl to papildomai kiekvienai svečių porai nupirkome po baltą skėtį. Be abejo, turėjome ir planą “C”: tuo atveju, jeigu smarkiai lytų, ceremonija būtų ne prie arkos, o stacionariniame paviljone. Bet, kai paėmi skėtį, dažniausiai būna saulėtas ir puikus oras. P. S., nei skėčių, nei paviljono neprireikė!

Kaip vyko šventės planavimas? Papasakokite įdomių nutikimų, kurie gali tapti naudinga informacija būsimiems jaunavedžiams.

Kartais jaunieji daugiau nei prieš pusmetį yra apsisprendę dėl savo vestuvių datos ir, priklausomai nuo galimybių ir noro, po truputį savarankiškai ar su pagalba pradeda planuoti ir organizuoti savo šventę: rezervuoti vietas, atlikėjus, vedėjus ir kitų paslaugų teikėjus. Save mes priskirtume prie tų jaunųjų, kurie dažniau elgiasi spontaniškai ir dėl nuolat besikeičiančių planų ir daugybės darbų neturėjome daug išankstinių planų ir visas vestuves suorganizavome maždaug per 3 mėnesius. Žinoma, planuoti jas pradėjome truputėlį anksčiau.

Nepaisant to, kad jau pačioje vestuvių planavimo pradžioje buvome apsisprendę dėl, mūsų manymu, pačių svarbiausių dalykų, tokių kaip preliminarus žmonių skaičius, vieta, šventės vedėjai, ir su savimi turėjome pilną skrynią idėjų, supratome, kad per tris mėnesius gal ir pavyktų savarankiškai suorganizuoti įsivaizduojamas vestuves, bet sukoordinuoti viską, tikrai ne. Dėl to mes kreipėmės į švenčių organizatorius.

Organizatoriai labai padėjo sudaryti konkretų vestuvių dienos planą, suderinti ir suplanuoti visus susitikimus su išrinktais paslaugų teikėjais ir atlikėjais bei visą tai sukoordinuoti šventės vietoje. Atsimenu, likus kelioms dienoms iki vestuvių, man paskambino iš Metrikacijos skyriaus ir pasakė, kad vedėja negalės atvykti į mūsų pasirinktą vietą. Buvau lengvai šokiruota, nes nesitikėjau tokių staigmenų. Tačiau organizatoriai padėjo išspręsti tokio tipo klausimus. Kitaip tariant, jau ruošiantis vestuvėms ir pačią vestuvių dieną jie nuėmė nuo mūsų pečių milžinišką krūvį, susijusį su organizaciniais klausimais.

Jeigu būsimi jaunavedžiai planuoja išvažiuojamąją ceremoniją už savo miesto ribų, prieš rezervuojant tą vietą patarčiau viską suderinti su Metrikacijos skyriumi. Dėl to, kad mūsų pasirinkta vieta buvo už Klaipėdos miesto, vienam iš mūsų teko iš Klaipėdos išsiregistruoti ir laikinai “pakeisti gyvenamąją vietą” prisiregistravus prie kito miesto savivaldybės.

Taip pat dėl to, kad pakvietimuose nenurodėme iki kada svečiai gali patvirtinti savo dalyvavimą, iki galo nebuvo aiškus galutinis svečių skaičius. Dėl šios priežasties ilgai negalėjome patvirtinti galutinio maisto kiekio, užsakyti kortelių, paruošti apgyvendinimo ir susodinimo planų. Aišku, geriausia būtų jau mažiausiai prieš mėnesį iki vestuvių apie tai žinoti ir pasiruošti tam, kad ne visi svečiai galės atvykti.

Juokingas atvejis atsitiko ir per pačias vestuves dėl mūsų neteisingai suplanuoto pirmojo šokio. Planuodami jį būtinai atkreipkite dėmesį į suknelę arba specialiai šokiui persirenkite. Mūsų atveju, nepaisant to, kad suknelė buvo rodoma vestuvinio šokio choreografui, ir, kad pati kelis kartus repetavau šokį namie be vyro (vyras prieš vestuves suknelės nematė), per pačias vestuves mums teko improvizuoti jau po pusės minutės, nes abu supratome, kad visi judesiai yra neįmanomi. Abu pradėjome juoktis ir labai greitai baigėme šokį, tačiau visi svečiai beveik nieko nepastebėjo ir buvo labai laimingi.

Kaip rinkotės paslaugų teikėjus savo vestuvėms? Kur jų ieškojote, ką susitikę kalbėjote? Kaip priėmėte sprendimus?

Paslaugų teikėjus rinkomės labai atidžiai ir skirtingai: kažkur patys matėme, girdėjome ar skaitėme apie juos, taip pat teiravomės neseniai susituokusios sesės. Aišku labiau pasikliauni artimųjų ir pažįstamų atsiliepimais, tačiau jei jų nėra, internete taip pat galima surasti labai daug vertingos informacijos. Vestuvinio šokio choreografą, vestuvinės puokštės floristą ir studiją, kurioje užsakėme vestuvinį tortą, radome artimųjų pagalba.

Vietos šventei ieškojome internete, skaitėme žmonių atsiliepimus, skambinome ir domėjomės, ar rugsėjo 27 dieną ji laisva, prieš ją rezervuodami nuvykome apžiūrėti. Svarbu buvo sužinoti, kiek žmonių galima apgyvendinti, kiek žmonių gali tilpti pokylio salėje, kokie yra kambariai. Jeigu kažkas ten švęs vestuves 26 dieną, ar spės sutvarkyti patalpas, be abejo, reikėjo išsiaiškinti kainą ir kas į ją įeina, o kas ne. Taip pat svarbu aptarti, ko neleidžia sodybos (pasirinktos vietos) šeimininkai, kaip reaguojama į naktį garsiai grojančią muziką ir fejerverkus (iki kelintos valandos tai galima daryti ir ar galima išvis).

Dėl to, kad atsisakėme sodyboje siūlomo maisto, atskirai ieškojome ir išvažiuojamojo maisto tiekėjų. Mūsų pasirinkimą nulėmė žmonių atsiliepimai, siūlomas šventinis meniu ir degustacija. Svarbu įvertinti paslaugos teikėjo galimybes ir patirtį – gal tai ir yra jūsų mėgstamiausias restoranas, kuriame jus mėgstate palepinti save per šventes, tačiau tai dar nereiškia, kad jie galės pagaminti tokios pat kokybės, reikalingo kiekio ir skonio maistą svetimoje virtuvėje bei kokybiškai aptarnauti jūsų vestuves. Po individualaus meniu aptarimo ir kelių patiekalų degustacijos galutinai apsisprendėme ir dėl maisto tiekėjų. Mus taip pat domino klausimai ir dėl aptarnaujančio personalo, indų, reikalingo maisto kiekio, kurį vėliau koregavome maždaug tris kartus. Tiems, kurie visgi abejoja, ar maistas atrodys taip pat, kaip ir per degustaciją, patartume pasidaryti patiekalų nuotraukas (per degustaciją ir per vestuves).

Labai kruopščiai rinkomės operatorius ir fotografą. Peržiūrėjome tiek daug skirtingų darbų, kad jau kartais atrodė, jog pasikartoja tos pačios idėjos, tik jaunieji keičiasi. Norėjome, kad fotosesija ir vaizdo klipas nebūtų šabloniški, o atspindėtų mus, mūsų emocijas ir šios dienos nuotaiką. Džiugu, kad po ilgos paieškos internete ir daugybės darbų peržiūrėjimo, mes suradome ne tik talentingą ir profesionalų, bet ir begalo draugišką ir lengvai bendraujantį fotografą, kuris suprato mus iš pusės žodžio. Iš pradžių įsimylėjome jo stilių ir darbus, o jau po pirmo susitikimo mus sužavėjo ir šio žmogaus energetika bei šiluma, su kuria jis kalbėjo apie savo darbą.

Vis daugiau vyrukų imasi planuoti vestuves netgi daugiau nei būsima nuotaka. Kaip viskas vyko jūsų poroje? Kaip dalijotės darbus?

Absoliučiai viską darėme kartu, nuolat aptardavome kylančias idėjas, norus ir kartu svarstėme, kaip visą tai galima įgyvendinti. Smagu, kad į visus susitikimus, degustacijas važiavome kartu, jaučiau labai stiprų palaikymą iš savo būsimojo vyro pusės, dėl ko esu jam labai dėkinga. Neįsivaizduoju, kad vestuvių planavimas galėtų vykti kažkaip kitaip, juk tai abiejų žmonių šventė. Darbus kartais dalijomės ir pagal laisvą laiką, kas greičiau atsilaisvins iš darbo, tas galės daugiau nuveikti ir dėl vestuvių.

Kaip planavote fotosesiją? Kokios norėjote? Kaip viskas vyko šventės metu?

Prieš fotosesiją daug bendravome su fotografu, dalinomės informacija dėl šventės vietos, vestuvinės suknelės, vestuvių dienos stilistikos ir dekoracijų, kartu aptarinėjome įmanomus fotosesijos variantus. Dėl to, kad iš pradžių pagrindinis mūsų pageidavimas buvo įamžinti šios dienos akimirkas mieste, visi kartu nusprendėme, kad elgsimės spontaniškai, improvizuosime atsižvelgdami į oro sąlygas, tiesiog su savimi turėsime kelias vestuvių dekoracijas, o jau pasirinktoje vietoje galėsime viską labai greitai papuošti ir suorganizuoti. Artėjant vestuvių dienai, atsirado daugiau minčių ir idėjų. Dėl to, kad abu labai mylime gyvūnus, ypač šuniukus, buvome įkvėpti fotografo idėjos fotosesijai pasiskolinti tarptautinėse varžybose dalyvaujančią labai smagią ir elegantišką Greihaundų veislės porą. Kaip dabar atsimename fotografo žodžius, kad būna, kartais žiūrite į vietą ir ji atrodo nepatraukli jūsų akiai, bet nuotraukose ji atrodo labai originaliai. Taip ir kilo mintis, vietoj jau labai gerai mums pažįstamų parkų ir miesto gatvių, kur dažniausiai fotografuojasi jaunavedžiai, nusifotografuoti užmirštoje gatvelėje, kurios tiesiog kasdieniame gyvenime mes nepastebėtume. Nuotraukos gavosi išties įspūdingos, visi artimieji domėjosi, kur Klaipėdoje yra tokia įdomi vieta, tačiau jiems taip ir nepavyko atspėti.

Vestuvių dieną viskas vyko sklandžiai, kaip ir planavome: ryte atskiros fotosesijos vyro tėvų namuose ir mano tėvų namuose, tam, kad vėliau galėtume atsiminti, kaip vyko pasiruošimas. Vėliau buvo užfiksuota jaunosios išpirka ir jau po jos kartu su liudytojais išvažiavome į miestą. Pačiai fotosesijai turėjome daugiau nei pakankamai laiko, maždaug apie 5 valandas. Planavome pabaigti fotosesiją Palangoje ir tiesiai iš ten važiuoti į ceremoniją. Bet galiausiai supratome, kad visgi laiko nuvažiuoti ir parvažiuoti iš Palangos neužteks, tad mūsų fotografas greitai pasiūlė gerą alternatyvą – nuvykti į Botanikos sodą, kuriame ir panaudojome visas su savimi pasiimtas dekoracijas.

Taip pat dar neįpusėjus fotosesijai, labai smarkus vėjas sugadino mano šukuoseną. Gerai, kad su savimi pasiėmėme plaukų lako ir segtukų, o mane raminantis vyras ir fotografas atrodė išties mielai ir juokingai – aš net neplanavau panikuoti. Svarbu, kad jokia smulkmena, pavyzdžiui, sugadinta šukuosena, nesugadintų jums šventinės nuotaikos! Mano sesutės ir liudytojos dėka, šukuosena buvo sutvarkyta labai profesionaliai ir greitai.

Jaunavedžiai sako, kad fotosesija – tai emocijų prisiminimai. Ką kalba jūsų nuotraukos? Kada jas vartote / žiūrite?

Be abejo! Gavę visas nuotraukas ir peržiūrėję jas, pajutome bėgančius šiurpuliukus. Fotosesijos metu nei sekundės negalvojome apie jos rezultatus, nes 100 proc. pasitikėjome išsirinktu fotografu. Gal dėl šios priežasties abu buvome labai ramūs, atsipalaidavę ir per fotosesiją matėme tik vienas kitą. Tai buvo tikrai nuostabi, šilta, jauki ir laimės kupina diena, būtent apie tai ir kalba mūsų nuotraukos. Smagu jose matyti svečių netikėtai pagautas emocijas ir jų laimingas šypsenas. Nesumeluosiu pasakiusi, kad po nuotraukų gavimo dienos žiūrime jas kasdien.

Nuotraukose matyti laimingi svečiai ir jaunavedžiai. Kokia buvo vakaro programa? Kuo lepinote savo svečius?

Nors ir sakoma, kad vestuvės – tai dviejų žmonių šventė, mes labai stengėmės, kad vestuvių diena įsimintų ne tik mums, bet ir paliktų patį šilčiausią ir ryškiausią įspūdį mūsų svečiams. Atvykus, juos pasitiko labai smagūs kojūkininkai, kurie kiekvienam įteikė po dekoruotą obuoliuką ir “welcome drink”, buvo siūlomi įvairūs užkandžiai, taip pat svečius stebino ir prancūziškas melodijas grojantis akordeonistas.

Vakaro programa buvo labai turininga ir gerai suplanuota. Po ceremonijos tėvai tradiciškai pasitiko mus su duona ir druska, po to mes daužėme bokalus ir parodėme savo patį pirmąjį šokį. Abu norėjome, kad svečiai būtų įtraukti į vestuvių eigą, kad nebūtų pasyvūs stebėtojai, bet iš kitos pusės, nenorėjome, kad jie būtų verčiami kažką daryti. Dėl to, po “Žuvėdros” šokėjų pasirodymo, visi norintys buvo kviečiami sudalyvauti ir išmokti labai linksmo šokio, kas vakaro pradžioje jau sukūrė tam tikrą žaismingą nuotaiką. Mūsų šaunūs vedėjai jausdami, kada reikia padaryti pertraukėlę, kada reikia pravesti konkursą ar pajuokauti, palaikė šią atmosferą viso vakaro metu. Vedėjai labai jausmingai paruošė ir įtraukė visus svečius į tokias tradicijas, kaip: šeimos židinio įteikimas, puokštės metimas, nuotakos nuometo nuėmimas. Negaliu nepaminėti, kad mūsų vakaro programai išskirtinį šarmą suteikė muzikantų su Vakarų Afrikos būgnais pasirodymas ir galimybė kiekvienam svečiui turėti savo būgną, visiems kartu pusvalandžiui susijungti į vieną komandą ir sukurti užburiančią ir užvedančią muziką. Pridarėme labai daug juokingo triukšmo!

Dėl netoli nuo sodybos esančios arklidės, mums nebuvo galima leisti fejerverkų, tačiau mes suradome niekuo neblogesnę alternatyvą – aistringą ugnies šou spektaklį, kuris ir buvo mūsų oficialios vakaro programos kulminacija. Esame be galo dėkingi visiems, kas prisidėjo prie mūsų šventės!

Trys jūsų patarimai būsimiems jaunavedžiams apie vestuvių planavimą.

  • Norėtume patarti jauniesiems pradėti planuoti savo šventę kaip įmanoma anksčiau, ypač, jei vestuvės nusimato pačiu populiariausiu metu – vasarą. Pagrindinė to priežastis – gražiausios vietos ir užsirekomendavę atlikėjai, fotografai, operatoriai ir kiti paslaugų teikėjai jums reikalingą datą jau gali būti rezervuoti net jau prieš pusmetį.
  • Jeigu jaunieji neplanuoja kreiptis į vestuvių organizatorius / koordinatorius, geriau, kad per vestuves artimieji ar liudininkai pasirūpintų visais likusiais klausimais. Pavyzdžiui, pasirūpintų atsiskaitymais su visais vestuvių atlikėjais. Geriausia iš anksto paruošti pinigus atlikėjams, muzikantams ir kitų paslaugų teikėjams ir susidėti juos į atskirus vokelius su užrašais. Būtinai atlikėjams, paslaugų teikėjams ir svečiams prieš vestuves reikėtų nurodyti kelis telefonų numerius (geriausia, jei tai būtų liudininkų ar artimųjų tel. nr.) tam, kad vestuvių dieną kiekvienas galėtų susisiekti ir išaiškinti kylančius klausimus (jei tokių bus), arba, pavyzdžiui, perspėti, kad vėluos.
  • Svarbiausia, besiruošiant šventei, nepaskęsti informacijos gausoje ir nepamiršti skirti laiko vienas kitam. Net nuo tokios malonios ir svarbios dienos planavimo kartais reikia pertraukėlės ir praleisti vakarą dviese visai negalvojant apie ją.

Ką parekomenduotumėte jaunavedžiams vestuvių dienai?

Tik jūs žinote kaip viskas turi būti / atrodyti vestuvių dieną, tad neleiskite neplanuotoms smulkmenoms sugadinti jūsų nuotaikos. Patikėkite, niekas iš svečių šito nepastebės, o jūsų sugadinta nuotaika lydės jus kiekvienoje nuotraukoje

Apie grožio klubą

Apie Vestuves

Visos svarbiausios detalės tobulos vestuvių šventės planavimui ir įgyvendinimui be rūpesčių!

Komentarai

Spauskite čia ir komentuokite