Jei nusprendėte, kad Jūsų meilė sužadėtiniui nesutelpa į tradicinę priesaiką, galite bandyti rašyti ją patys. Žinoma, kad tai irgi nelengva, todėl pateiksiu kelis patarimus ir tikiuosi, kad jie bent jau užves Jus ant kelio.
Visgi peržvelkite tradicijas
Galbūt rašote savo priesaiką vien tam, kad pabėgtumėte nuo tradicinės, tačiau siūlau dar sykį perskaityti tiek bažnytinės tiek civilinės santuokos įžadus tam, kad suprastumėte, ko jai trūksta, o ką pridurti atrodo tiesiog privaloma. Ką dar pasakytų Jūsų širdis, o kurią vietą mieliau praleistumėte.
Apsispręskite dėl priesaikos pobūdžio
Jei jau nusprendėte, kad tradicinė priesaika ne Jums, vadinasi išmintais takais nė nebandysite eiti. Pagalvokite, kokio pobūdžio turėtų būti Jūsų priesaika. Romantiškas širdies išliejimas, eiliuotas prisipažinimas, humoristinio tipo įžadai? Žinoma, būtina pagalvoti, ar liksite suprasti savo būsimo vyro/žmonos. Apie tai galite pasikalbėti, galbūt jis/ji tikisi ko nors kito.
Drąsiai skolinkitės idėjas
Nebijokite ieškoti įkvėpimo. Perverskite poezijos rinkinius, mėgstamus romanus, peržiūrėkite filmus apie meilę, gal net atsiverskite Bibliją. Ir tai tikrai nebus neoriginalu ar mažiau nuoširdu, juk visi esame žmonės ir jausmus išreikšti žodžiais gali būti sunku. Turbūt Jums teko pagalvoti “tai apie mus” išgirdus vieną ar kitą frazę, o tai ir reiškia, kad ji tinkama.
Susidarykite planą
Kad Jūsų priesaika neatrodytų padrika ir išvengtumėte minčių šokinėjimo būtinai užsirašykite, apie ką norite pakalbėti. Pavyzdys: 1. Trumpa pažinties istorija 2. Sužadėtinio reikšmė mano gyvenime 3. Jausmai, kuriuos jam/jai jaučiu. 4. Pažadai.
Negalvokite apie aplinkinius
Drąsiai naudokite mintis, kurias suprasite tik judu, nebijokite būti nesuprasti. Suvokite, kad prisiekiate žmogui, su kuriuo praleisite visą likusį gyvenimą, o ne aplinkiniams. Žodžiai turi būti adresuoti konkrečiai Jūsų mylimajam (-jai), tad nevarginkite savęs mintimis, kas ką pagalvos.
Persiskaitykite garsiai
Greičiausiai ir Jums yra tekę patirti, ką reiškia, kai mintys galvoje atrodė nepriekaištingos, o išsakius viską garsiai pasirodė nieko vertos. Būtinai perskaitykite patys sau garsiai, ką užsirašėte. Tuomet matysite, ar pasakėte tai, ką norėjote, ar išsakėte esmę ir t. t. Beje, nustatykite chronometrą. 1–2 min, tiek maksimaliai turėtų trukti priesaika, kad išlaikytų dėmesį ir nebūtų per didelių nukrypimų.
Sėkmės!
Komentarai